, , ,

<<


 >>  ()
Pages:     | 1 || 3 | 4 |   ...   | 16 |

MOGUS KALBOS ERDVJE 4 Mokslini straipsni rinkinys Kaunas 2005 MOGUS KALBOS ERDVJE Nr. 4 MOKSLINI ...

-- [ 2 ] --

XVIII (, , ), (), (. , , ). , . , , . (12) , , , , , . .

, / kriminls ( kriminl likums, kriminl likumdoana, / kriminlpolicija), (* , * , * .).

-- (-) , , . - (-) , :

, , (~ , ~ , ~ , ~ , ~ . .), , , I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ , , (~ ), , ;

, , (~ , ~ , ~ . .), (~ , ~ , ~ , ~ , ), , , , ~ .

, , - (-) .

;

:

, ( ), , , (~ , ~ ), (~ , ~ ), (~ ), (~ ), - (- ), ( , );

(~ ), ( ), ( ), .

.

, , , , , . ( . ), (- , , ), , : , - (13, 225). : , , (., ). (., , : , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ ;

, : , ~ , ~ , ~ .). , , , , , . , ( - ), , , : , ;

. , , , , . / ;

/ , : , , , ~ , ~ , ~ . . .

_ , ~ , ~ , ~ , , (* , * ..).

(., / , ~ /~ , ~ /~ ,~ / ~ , ~ / ~ .). .

, , , , .

, :

, : , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ ;

, , ;

: , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ;

, , : , ~ , ~ ;

, : , ~ , ~ , ~ ;

, , : , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ ;

: , ~ , ~ , ~ , ~ ;

: , ~ , ~ , ~ ;

, : , ~ , ~ ;

, , , : , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ , ~ . . : , , , , , , , , . .

, , , . , . - , , , , , .

.

- . . . , : arma (.) , logas (.) (14, 21). ,

, , , . . . , I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ . .

(14, 6).

: . .

, , , , , (15, 7). , , , , , . . . : , , .

, , .. , (15, 9).

. . ,

(16, 10);

, . , : . .

. , , (17).

, - (18). , ;

, (19). , , (20). ( ) (21). , , , -, . , . : , , , , , , -, . .

, :

, . . .

_ , , .

. , , , , , () .

.

1. , . . : . , 1998.

2. . 2- ., . : . , 1999.

3. . 2- ., . . : . , 1983.

4. , . . . , .. 13- ., . :. , 1981.

5. , .;

, . . . 2, 2002.

6. , . . : , 2001.

7. ( 1917 ). , 1998.

8. , .;

, . . . 5-, . .

, 2001.

9. . : -, 1999.

10. . . .. , . 3- ., . .

: -, 2001.

11. : . .. . - , -: , 1999.

12. , . . . . : R. Blackburn. The Psychology of Criminal Conduct. -, 2004.

13. . .. , . . I . , 1980.

, . - . 14.

. : ;

--: , 2002.

15. , . : . : , 2004.

16. , . . . . -, 2003.

, . . . 10, 2004.

17.

18. , . : - .

. 11, 2004.

19. , . :

. . -, 2003.

. . 20.

. 5/6, 2000.

, . . . 2, 2001.

21.

Jelena Bescennaja Polizeiakademie Lettlands, Riga DAS NEUE IN DER RUSSISCHEN JURISTISCHEN TERMINOLOGIE Zusammenfassung Im Vortrag werden die Besonderheiten der gegenwrtigen russischen juristischen Terminologie betrachtet.

Die Autorin weist darauf hin, dass intensive Entwicklung der russischen juristischen Terminologie durch die Prozesse der Gestaltung des neuen Rechtsystems der Russischen Fderation, der rechtlichen Integration in der Welt bzw. in Europa, die rasche Entwicklung der heutigen Rechtswissenschaft sowie die Entstehung deren neuen Teilgebiete, der neuen wissenschaftlichen und Studienrichtungen bedingt ist. Besondere Aufmerksamkeit ist auf die I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ Bildung, Entlehnung, Entwicklung und Anwendung der Fachwrter gerichtet. Die Neuerungen in der russischen juristischen Terminologie werden im Kontext der Optimisierung des Unterrichtens von Rechtsterminologie analysiert.

SCHLSSELWRTER: Das juristische Fachwort, die gegenwrtige russische juristische Terminologie, Terminologie der Gesetzgebung, Terminologie der juristischen Wissenschaft;

Bildung, Entlehnung, Entwicklung, Anwendung der juristischen Fachwrter.

J. Cvilikait. LEKSINS ERTMS: ANGL KALBOS A PET...

_ Jurgita Cvilikait Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva El. patas: jurgita_cvilikaite@fc.vdu.lt LEKSINS ERTMS: ANGL KALBOS A PET IR JO LIETUVIK ATITIKMEN ANALIZ Leksins ertms yra neatitikimas tarp svokos ir jos leksins raikos. Tai reikinys, kai vienoje kalboje svoka yra leksikalizuota, t.y. vardinta odiu, o kitoje kalboje pastovaus ir visuotinai inomo pavadinimo neturi ir yra reikiama kaskart vis kitaip. Leksin ertm daniausiai ymi svok, kuri nra inoma ar svarbi tos kalbos vartotojams. Vertime neleksikalizuotoji svoka veriama vairiais kompensaciniais metodais.

Angl kalbos daiktavardio a pet reikm namuose malonumui auginamas gyvnas neturi visuotinai priimto ir vartojamo lietuviko ekvivalento, todl ioje vietoje lietuvi kalboje yra leksin ertm. i leksin ertm analizuojama dviem etapais. Pirma, aptariami aikinamj angl kalbos bei vertimo odyn duomenys. Aikinamj odyn apibrimuose identifikuojami reikms komponentai, kuri pagalba sudaromas struktrikas analizuojamos svokos vaizdinys. i komponent palyginimas su vertimo odynuose pateikiam sistemini atitikmen reikmi komponentais padeda suvokti dviej kalb leksikalizacijos proces skirtybes. Antrojo etapo metu analizuojami palyginamj tekstyn duomenys. Iekoma kolokacij ar kontekstini partneri, turini skiriamuosius reikms komponentus, apibrtus pirmojo etapo metu. Tokiu bdu aptinkami kiti aptariamos svokos leksikalizacijos atvejai (tekstiniai vienaodiai ir daugiaodiai atitikmenys). Aptariant semantinius reikms komponentus irykja, kaip svoka yra vardinta arba leksikalizuota kalboje, turinioje leksin ertm (pvz., vienu platesns ar siauresns reikms odiu ar daugiaodiu junginiu).

RAKTINIAI ODIAI: leksin ertm, leksikalizacija, reikms komponentas, sisteminis atitikmuo, tekstinis atitikmuo, kolokatas, kolokacija, kontekstinis partneris 1. vadas iame straipsnyje pristatoma vieno angl kalbos daiktavardio a pet ir jo sistemini bei tekstini atitikmen lietuvi kalboje atvejo analiz, pasitelkiant skirtingus duomen altinius odynus ir tekstynus. Anglikasis a pet pristato io straipsnio objekt leksin ertm lietuvi kalboje.

Leksini ertmi reikinys aptariamas vairiose kalbotyros srityse - semantikoje, tradiciniame ir maininiame vertime, literatroje apie WordNet projektus. Leksins ertms nra aptariamos sistemingai, be to, neturi pastovaus pavadinimo. Layonsas (1977) reikin vadina lexical gaps, Arnoldas (1994) vartoja termin lexical holes;

o Baker (1997) problem aptaria kartu su neekvivalentikumo klausimais. Lietuvi lingvistinje literatroje leksini ertmi reikinys, turimomis iniomis, nra aikiai apibrtas ar apraytas. Dl ios prieasties lietuvi kalboje nra termino, kuris bt anglikojo lexical gaps ekvivalentas, tad pasirinktas io termino vertimas leksins ertms.

Leksins ertms ia suprantamos kaip neatitikimas tarp svokos ir jos leksins raikos.

Tai reikinys, kai vienoje kalboje svoka yra leksikalizuota, t.y. vardinta odiu, o kitoje kalboje pastovaus ir visuotinai inomo pavadinimo neturi ir yra reikiama kaskart vis kitaip.

Leksin ertm daniausiai ymi svok, kuri nra inoma ar nra svarbi tos kalbos vartotojams.

Taigi is reikinys gali bti aptariamas ir kultriniu aspektu. Vertime neleksikalizuotoji svoka veriama vairiais kompensaciniais (generalizacijos, konkretizacijos, apraomojo vertimo) metodais.

Leksins ertms aptinkamos tik lyginant dvi kalbas ar vertimo metu. Vadinasi, j indentifikavimui btina kalb sveika. Vertimo kryptis sudaro palankesnes slygas identifikuoti leksines ertmes vertimo kalboje. Nors vertimo problemos iame straipsnyje neanalizuojamos, I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ taiau pats lyginimas yra grietai vienos krypties angl lietuvi kalbos. Lyginimo aspekt lemia trys iame tyrime naudojami metodai odyn apibrim analiz, gimtosios kalbos introspekcija bei tekstyn lingvistikos metodas. Todl palyginimas yra sisteminis, tuo paiu ir kontekstinis.

Angl kalbos daiktavard a pet galima laikyti tipiku leksini ertmi atveju lietuvi kalboje. Tai - daugiareikmis daiktavardis1, turintis lietuvi kalbos ekvivalentus visoms savo reikmms (a person given usually unfairly favourable treatment, a favourite numyltinis, lepnlis;

a person who is especially loved or loveable mylimasis arba numyltinis;

an affectionate way of addressing someone, especially a woman or a child - brangusis, mielasis), iskyrus reikm an animal kept at home for pleasure. Dvikalbiuose odynuose i reikm nra veriama vienu odiu ir perteikiama vairiais odi junginiais. iame straipsnyje tokie odi junginiai bus vadinami sisteminiais daugiaodiais atitikmenimis.

io straipsnio tikslas itirti, kaip i konkreti leksin ertm yra upildyta lietuvi kalboje ir pairti, kuo is upildymas skiriasi dvikalbiuose odynuose (sisteminiais atitikmenimis) ir tekstuose (tekstiniais atitikmenimis).Vieno atvejo analiz taip pat galt padti detaliau apibdinti leksini ertmi svok bei parengti tam tikr metodologij, pagal kuri reikin bt galima analizuoti bei aprayti.

Straipsnyje pristatomas tyrimas atliekamas dviem etapais. Pirmojo etapo metu apibdinamas angl kalbos daiktavardis a pet, po to iekomi ir aptariami jo odyniniai arba sisteminiai atitikmenys. Aikinamj odyn apibrimuose identifikuojami individuals reikms komponentai, kuri pagalba sudaromas struktrikas analizuojamos svokos vaizdinys.

i komponent palyginimas su vertimo odynuose pateikiam sistemini atitikmen reikmi komponentais padeda suvokti dviej kalb leksikalizacijos proces skirtybes. Kad pamatytume, kokiais tekstiniais atitikmenimis leksikalizuojama svoka, pavadinta angl kalbos daiktavardiu a pet, antrajame etape aptariami duomenys i palyginamj angl ir lietuvi kalb tekstyn.

Apdorojami tekstyn duomenys (generuojami konkordansai, riuojamos konkordanso eiluts, iekoma kolokacij bei tolimesni kontekstini partneri). Tokiu bdu aptinkami kiti aptariamos svokos leksikalizacijos atvejai (tekstiniai vienaodiai ir daugiaodiai atitikmenys). Pats svarbiausias ingsnis iame etape yra iekom odi tekstyne pasirinkimas. Palyginamj tekstyn atveju pasirinkim lemia keli metod junginys leksikografiniai duomenys, gimtosios kalbos intuicija ir komponentin analiz, t.y., iekoma odi ar j kontekstini partneri, turini skiriamuosius reikms komponentus, kurie yra apibriami pirmojo etapo metu.

Aptariant semantinius reikms komponentus irykja, kaip svoka yra vardinta arba leksikalizuota kalboje, turinioje leksin ertm (pvz., vienu platesns ar siauresns reikms odiu ar daugiaodiu junginiu).

2. Leksikografini duomen analiz 2.1. Daiktavardis a pet aikinamuosiuose odynuose iame tyrime domina tik viena, animalistin daiktavardio a pet reikm. Tam, kad vliau galtume palyginti su jo lietuvikais atitikmenimis, svarbu aikiai suvokti, kokia svoka yra ukoduota iuo angliku daiktavardiu. Visi apibrimai, aikinantys i reikm, pateikiami emiau:

an animal kept in the home as a companion a tame, fondled animal an animal or a bird kept as a companion and treated with care and affection a tame animal kept for companionship or amusement a domestic or tamed animal or bird kept for companionship or pleasure and treated with care and affection an animal that is tamed or domesticated and kept as a favorite or treated with affection iame straipsnyje veiksmaodio ir bdvardio reikms nebus aptariamos.

J. Cvilikait. LEKSINS ERTMS: ANGL KALBOS A PET...

_ an animal which is kept in the home as a companion and treated affectionately a domesticated animal kept for pleasure rather than utility an animal such as a cat or a dog which you keep and care for at home animal, etc. kept as a companion, treated with care and affection, e.g. a cat of a dog Apibrimuose akivaizds keturi svarbs reikms komponentai: domestikacijos (tame, tamed, domestic, domesticated, at/in the home), afektyvusis (fondled, care, affection;

affectionately), funkcinis (a companion, companionship, a favorite, amusement, pleasure) bei logikai natralus animalistinis komponentas. Tad a pet yra prijaukintas gyvnas, laikomas namuose kaip kompanionas, su kuriuo rpestingai ir velniai elgiamasi. Apibrimuose kartojami odiai a companion, companionship, a favorite, fondled, care, affection, pleasure bei amusement formuoja tik teigiamas konotacijas, sietinas su daiktavardiu a pet bei juo ukoduota svoka. Be to, galima spti, kad kept in the home reikia gyvenantis su monmis, nors is faktas nra aikiai pateikiamas. Svarbiausias yra funkcinis reikms komponentas, atskiriantis a pet nuo kit namini gyvn, daniausiai laikom tik dl tam tikros naudos, bet ne malonumui ar kompanijai palaikyti. Tad gyvenamoji vieta nra svarbi, pvz., nors ponis negyvena name su monmis, jis gali bti laikomas malonumui. I kitos puss, nors triuiai gali gyventi moni namuose, taiau kai kurie auginami tik dl msos arba kailio.

Todl is reikms ir pavadintas domestikacijos komponentu, kur galima laikyti prijaukinimo ir gyvenimo su monmis ar namuose kombinacija.

Trumpai tariant, gyvnai, vadinami angliku daiktavardiu a pet ir kiti naminiai gyvnai arba gyvuliai yra prijaukinti naminiai gyvnai, turintys skirtingas funkcijas. Nors i odyn apibrim susidaro gana aikus daiktavardio a pet animalistins reikms vaizdas, btina tolimesn tekstyn duomen analiz, kuri pagrst ar paneigt leksikografinius duomenis.

2.2. Daiktavardis a pet vertimo odynuose Daiktavardio a pet atitikmen iekota visuose prieinamuose angl-lietuvi kalb odynuose. odynuose kartojasi dviej tip odyn straipsniai:

1. mylimasis, lepnlis;

mylimas gyvullis 2. a. kambarinis gyvullis;

mgstamas daiktas b. mylimasis, numyltinis;

lepnlis c. brangusis, mielasis (kreipiantis) Trumpoji apibrim versija - mylimasis, lepnlis;

mylimas gyvullis apima tris daiktavardio a pet reikmes: a loved person, a person given special attention ir a loved animal. ia mus dominanti animalistin a pet reikm veriama daugiaodiu atitikmeniu mylimas gyvullis. Bazin deminutyvo gyvullis forma gyvulys reikia namin gyvn, auginam msai, pienui ir pan. (MLK), namin induol darbin, msin, vilnin, taip pat un ir kat ir gali turti dar vien reikm naudingas laukinis induolis (DLK). Priesaga lis nekeiia pradins bazins formos gyvulys reikms, taiau prideda afektyvj komponent. Deminutyvin priesaga nepanaikina io daiktavardio funkcinio naudingumo komponento. Be to, payminys mylimas neatlieka modifikuojanios funkcijos, bet tiesiog dubliuoja afektyvj reikms komponent, jau esant deminutyvinje formoje. Todl ivada, kad daugiaodis sisteminis atitikmuo mylimas gyvullis ymi tik angliku a pet vardint svok, bt klaidinga, nes is atitikmuo lygiai taip pat tinkamas ir vairiems naminiams gyvnams, kuriuos laikome dl tam tikros naudos, taiau vis vien juos mylime, pavadinti. Tad angl kalbos daiktavardio a pet ir lietuviko atitikmens mylimas gyvullis reikmi apimtys skiriasi, nes pastarasis yra bendresns reikms.

Antrasis odynini straipsni tipas yra ikalbingesnis, nes ia aikiai atskiriamos a pet reikms. Silomas ms analizuojamos a pet reikms sisteminis daugiaodis atitikmuo yra kambarinis gyvnlis. I dalies is atitikmuo yra analogikas aukiau mintam atitikmeniui I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ mylimas gyvullis, kadangi jo sudedamosios dalys yra payminys (kambarinis) bei deminutyvin forma (gyvnlis). DLK gyvnas apibrtas kaip pats judantis, reaguojantis ir jauiantis organizmas, mintantis gamtinmis mediagomis. MLK raoma, kad gyvnas yra bet kuri gyva btyb, iskyrus augalus. Todl daiktavardis gyvnas yra vis daiktavardi, ymini vairias gyvn ris, hiperonimas. Payminys kambarinis enkliai sumaina skaii gyvn, kurie galt priklausyti iai sriiai. Galiausiai, deminutyvin forma papildo gyvno reikm afektyviuoju komponentu. I kitos puss, ponio, kur angikai bt galima pavadinti a pet, kambariniu gyvnliu nepavadinsime, nes jis negyvena kambaryje, namuose. Vadinasi, atitikmuo kambarinis gyvnlis ymi siauresn svok nei angl kalbos a pet.

Treiasis a pet vertimo atitikmuo rastas Europos Sjungos termin tezaure EUROVOC. ia jis veriamas kaip naminis gyvullis. Kaip ir su ankstesniais atitikmenimis, i fraz i dalies atspindi a pet reikm. Payminys naminis sustiprina domestikacijos komponent. Nepaisant to, kaip minta anksiau, gyvullis ymi bet kur namin gyvn, o naminis gyvullis galt ymti, pavyzdiui, av, arkl, taiau ir un ar kat. Taigi io sisteminio atitikmens reikm platesn u a pet.

Tame paiame tezaure terminas pet food veriamas namini gyvnli dal. ioje frazje yra jau mintas gyvnlis. Naminis atitinka anglikojo a pet domestikacijos komponent. Dl i prieasi naminis gyvnlis savo reikme yra artimiausias a pet, nes turi visus reikms komponentus (afektyvj, domestikacijos ir funkcin), taiau dar reikt patikrinti jo vartosen tekstuose, kas ir bus padaryta vlesniuose skyriuose.

2.3. Leksikografini duomen apibendrinimas Apvelgus leksikografinius duomenis perasi ivada, kad leksini ertmi reikinys pasireikia smulkesniame leksiniame lygmenyje nei leksema. Vienintel a pet reikm, kuri perteikiama daugiaodiais sisteminiais atitikmenimis, yra susijusi su namuose laikomais gyvnais. Vadinasi, galima teigti, kad leksin ertm pasirodo ne leksem, bet j reikmi lygmeniu.

vairs dvikalbiai odynai pateikia keturis sisteminius daugiaodius atitikmenis vienai daiktavardio a pet reikmei: mylimas gyvullis, kambarinis gyvnlis, naminis gyvnlis ir naminis gyvullis. Po i atitikmen analizs paaikjo, kad tiktai naminis gyvnlis yra ariausiai anglikojo a pet. Sprendiant i skirting odynuose silom atitikmen, galima teigti, kad vieno ir sistemingai vartojamo ekvivalento iai reikmei lietuvi kalboje nra, dl to lietuvi kalboje ioje vietoje yra leksin ertm. Pasiremdama savo gimtosios kalbos intuicija, be i keturi daugiaodi sistemini atitikmen, vairiomis aplinkybmis ar skirtinguose kontekstuose i svok perteikiau ir kitais odiais: numyltinis ir lepnlis (kurie odynuose buvo pateikti kaip kitos a pet reikms - a favourite person - ekvivalentai), augintinis, namis, padarlis, naminis padarlis, naminis gyvnas ar net bendros reikms odiu gyvnas. Kitame skyriuje aptarsiu tekstyn duomenis ir apvelgsiu, kaip dar i leksin ertm, atsiradusi dl angl kalbos a pet, yra leksikalizuojama tekstuose.

3. Tekstyn duomen analiz Iki iol buvo analizuojami tik odyn apibrimai. Akivaizdu, kad keleto apibrim nepakanka, kad bt padarytos tinkamos ivados apie daiktavardio a pet reikm ar jos atitikmenis lietuvi kalboje. Didiulis tekst masyvas - tekstynas suteikia galimyb pavelgti daugyb odio vartosenos kontekste pavyzdi ir padaryti pagrstas ivadas apie reikm. Dar daugiau, apdorojant tekstyn duomenis specialiais programiniais rankiais, irykja tipiki tam tikros reikms vartosenos modeliai. Tad angl kalbos leksemos pet vartosena patikrinta J. Cvilikait. LEKSINS ERTMS: ANGL KALBOS A PET...

_ tekstyne. iam tikslui buvo panaudotas i laikraio The Times2 tekst sudarytas tekstynas. Tai santykinai didelis, apie 44 milijon odi apimties, tekstynas.

Lietuvi kalbos atitikmen vartosena buvo tiriama lietuvi kalbos tekstyne, sudarytame i didesnio Dabartins lietuvi kalbos tekstyno3, kurio apimtis daugiau nei 100 milijon odi. Beveik 50 procent io tekstyno sudaro vairs publicistiniai tekstai (respublikiniai ir vietiniai laikraiai, populiarioji ir specializuota periodika). Kompiuterins lingvistikos centro darbuotoj (VDU) sukurta paiekai internete programa leidia pasirinkti tekstus, kuriuose bt iekomas norimas odis. Kadangi leksemos pet vartosenos duomenys buvo paimti i publicistini tekst, tas pats buvo padaryta ir su jo lietuvikais atitikmenimis. Pasirinkus tik publicistinius tekstus, tekstynas sumajo iki madaug 50 milijon odi. Toki analiz galima laikyti svaria, nes abu tekstynai yra sudaryti i to paties anro tekst ir yra panaaus dydio.

Nors ir neparalels, tokie palyginamieji tekstynai yra be galo naudingi atliekant vairius tyrimus.

Palyginamieji tekstynai yra naudojami vertimo ekvivalentams aptikti, termin ir kit leksini vienet vartosenos ypatumams tirti bei kitiems tikslams (4, 14).

iame tyrime buvo lyginamos angl kalbos daiktavardio a pet bei jo daugiaodi tekstini atitikmen (angl ir lietuvi kalb tekstynuose) vartosena. Taip pat lietuvikajame tekstyne buvo pavelgta odynuose pateikiam sistemini daugiaodi atitikmen vartosen.

Tekstyn duomenys buvo apdoroti programa WordSmith Tools.

3.1. Leksema pet angl kalbos tekstyne Tekstyne leksema pet (t.y., odio formos to pet, a pet, pet, pets, petted ir petting) rasta 1135 kartus, t.y. generuota tiek konkordanso eilui. Visos konkordanso eiluts rankiniu bdu iriuotos veiksmaodius (veiksmaodio formos to pet, pet, pets, petted ir petting - 13 eilui), daiktavardius (formos pet ir pets - 1023 eiluts) ir bdvardius (pet - 99 eiluts). Tada konkordanso eiluts su daiktavardiu pet buvo padalintos dvi dalis: atskirta animalistin reikm (815 eilui) nuo kit (pvz., teachers pet, etc. 208 eiluts). I eilui skaiiaus galima sprsti, kad animalistin daiktavardio a pet reikm yra dominuojanti.

Tekstyn lingvistikoje leksema yra laikoma iplstiniu reikms vienetu, apimaniu kolokacij (odio ir jo kolokat ryys), koligacij (odio ryys su tam tikromis gramatinmis kategorijomis), semantin preferencij (odio ir semantikai susijusi odi grups ryys) ir diskurso prozodij (odio emocinis, vertinamasis aspektas) (5, 64-66;

6, 76). A pet yra konkretus daiktavardis, kuris gali pasirodyti beveik bet kurioje sakinio vietoje ir neturi koki nors ryki koligacini tendencij. Dl ios prieasties koligacija nebus smulkiau aptariama.

Taiau kolokaciniai modeliai yra ypatingai svarbs, nes sudaro aikesn svokos, odintos anglikuoju a pet vaizd. Kolokacijos taipogi atskleidia odio semantin preferencij bei diskurso prozodij, kurios yra svarbios odio reikms dedamosios.

Programos WordSmith Tools pagalba 815 konkordanso eilui su a pet animalistinje reikmje pirmiausia buvo iriuotos pagal pirm ir antr kolokatus (kurie yra suprantami technikai, analizuojamo odio kaimynai) kairje nuo analizuojamo odio, t.y. pet. Po iriavimo atsiskleid tokie kolokacij modeliai (skaiiai reikia pasikartojimo kartu su pet skaii):

keep as pets/keep a pet/pets:8/10;

family pet/s/familys pet:15/2;

domestic pet/s:13;

have/had/having a pet/pets:8;

exotic pet/s:7;

household pets:4;

pampered pet/pamper your pet:4/1;

popular pet/s:4;

children and pets:3;

favourite pet/s:3;

good pet/s/ good natured pets:3/1;

love the pets:3;

buy a pet:2;

childrens pets:2;

furry pets:2;

losing a pet:2;

neutered males make the best pets:2;

owning a pet:2;

passports for pets:2;

remedies for pets:2;

scorpion, budgie, as a pet:2;

to protect pets:2;

unwanted pets:2.

Kuriuo leido pasinaudoti Kompiuterins lingvistikos centro (Vytauto Didiojo universitetas) darbuotojai Tekstyn galima rasti adresu http://donelaitis.vdu.lt/ I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ iose kolokacijose pet paprastai atlieka objekto funkcij. Iriavus tas paias eilutes pagal deiniuosius kolokatus, pet pasirodo payminio funkcijoje (veiksnio funkcij is daiktavardis atlieka gana retai) ir atsiskleid ios kolokacijos:

pet food/s:48;

pet owner/s:35;

pet shop/s:22;

pet insurance:20;

pet dog:17;

pet food/s business:13;

pet care:12;

pet detective (Ace Ventura):7;

pet superstore:6;

pet pig/s:6;

pet behaviour councellor/s:6;

pet cat/s:5;

pet rat/s:4;

pet rabbit/s:4;

pet insurer/s:4;

pet insurance services:4;

pets welcome:3;

pet-friendly:3;

pet trade:3;

pet protect:3;

pet ownership:3;

pet leave:3;

pet food manufacturer/s:3;

pet collie:3;

pet cemetery/ies:3;

pet-world:2;

pet-sitter/s:2;

pets life/lives:2;

pets corner:2;

pet tricks:2;

pet supply/ies:2;

pet store/s:2;

pet shop owners:2;

pet show/s:2;

pet collie:2;

pet monkey:2;

pet in Britain:2;

pet health council:2;

pet hamster/s:2;

pet food market:2;

pet fish:2;

pet chihuahua/s:2;

pet bird/s:2;

national pet week:2;

national pet register:2;

exotic pet refuge:2.

Gautosios kolokacijos akivaizdiau paaikina svok, leksikalizuot angliku daitavardiu a pet. Pirmiausia reikt pabrti, kad ios kolokacijos patvirtina reikms komponentus, kurie buvo suformuluoti pagal odyn apibrimus: domestikacijos (keep a pet/ keep as pets, family, domestic, household pets), afektyvj (pampered, pamper, favourite, good, good-natured, love, losing a pet, protect, pet leave, pet cemeteries, pet sitters, national pet week) ir funkcin (family, pet tricks, pet shows). Nors funkcinis komponentas nra stipriai leksikalizuotas, afektyvusis komponentas bei kitos kolokacijos, rodanios meil, rpest bei kultros poir pets (pet food, pet food business, pet food manufacturer, pet shops, pet insurance services, pet insurer, pet leave, pet sitters ir t.t.) kompensuoja jo trkum. Be to, randama daug atskir pets vartosenos pavyzdi. Remiantis tekstyn duomenimis, uo yra pats populiariausias pet (rastas 17 eilui, be to, danai minimos atskiros un veisls). Kiti namuose auginami gyvnai yra kats, iurks, kiauls, poniai, triuiai, iurknai, skorpionas, kanarl ir bedion.

Tekstyn duomenys patvirtina ivadas, padarytas pagal leksikografinius altinius: angl kalbos daiktavardisa pet ymi gyvn, kuris laikomas savo malonumui ir su kuriuo rpestingai ir meiliai elgiamasi. Tekstyn duomenys taip pat rodo, kad iuo daiktavardiu pavadintas gyvnas nebtinai gyvena mogaus namuose (pagalvokime apie ponius, triuius ar kiaules), bet yra prijaukinti, domestikuoti. Taigi kontekstiniai daiktavardio a pet partneriai rodo domestikacijos, afektyvj ir i dalies funkcin komponentus.

3.2. Lietuvi kalbos tekstiniai atitikmenys anglikajam a pet odi pasirinkim, kuri vartosenos ypatum buvo iekoma tekstyne, nulm dvikalbiuose odynuose pateikti atitikmenys bei gimtosios kalbos intuicija. Tad konkordansai buvo generuoti deimiai lietuvi kalbos daiktavardi, kuriuos bt galima iskirstyti ias grupes:

1. bendros reikms odiai, t.y., daiktavardiai, turintys animalistin komponent gyvnas;

gyvulys ir padaras;

2. aukiau ivardint daiktavardi deminutyvai, t.y., daiktavardiai, turintys animalistin ir afektyvj komponentus gyvnlis, gyvullis ir padarlis;

3. su auginimu, maitinimu susij daiktavardiai, t.y., turintys afektyvj ir domestikacijos komponentus augintinis ir namis;

4. daiktavardiai, reikiantys buvim mylimu, favoritu, t.y., turintys afektyvj komponent numyltinis ir lepnlis.

Akivaizdu, kad n vienas i aukiau ivardint daiktavardi turi nevisus keturis reikms komponentus, kuriuos turi angl kalbos a pet. Kaip jau buvo rayta, pagrindin tekstyn lingvistikos nuostata yra iplstinis reikms vienetas, t.y., odi junglumo bei kalbos frazikumo principas. Dl ios prieasties didelis dmesys buvo skiriamas i daiktavardi kolokatams (greta einantiems odiams i kairs ir deins) bei kitiems kontekstiniams J. Cvilikait. LEKSINS ERTMS: ANGL KALBOS A PET...

_ partneriams (odiams, esantiems toliau nuo analizuojamo odio). Tokie iplstiniai reikms vienetai padjo rasti dar daugiau a pet vardintos svokos leksikalizacijos atvej lietuvi kalboje. Kadangi analiz remiasi tekstais, tokie leksikalizacijos atvejai bus vadinami tekstiniais atitikmenimis. Siekiant palengvinti darb su tekstyn duomenimis, pirmiausia buvo atrinktos konkordanso eiluts, kuriose mintieji daiktavardiai kontekstiniais partneriais turi odius, pridedanius domestikacijos komponent (pvz., nam, naminis). Tai utikrino, kad rasti tekstiniai atitikmenys turi domestikacijos komponent ir neymi kit gyvn.

3.2.1 Gyvnas, gyvulys ir padaras Gyvnas, gyvulys ir padaras i ties yra bendros reikms odiai, kurie tam tikromis aplinkybmis gali bti vartojami svokai malonumui auginamas gyvnas ymti (t pat bt galima pasakyti apie angl kalbos an animal). Taiau analizuojant i daiktavardi konkordansus, tokius generalizacijos atvejus nebuvo atsivelgiama, nes tam reikt tirti vertimo transformacijas ir prireikt paraleli tekstyn. Kaip ir su leksema pet, konkordansus apdorojo programa WordSmith Tools. Konkordanso eiluts su iais daiktavardiais4 buvo riuojamos analogikai angl kalbos a pet konkordansui (pagal kolokatus kairje ir deinje). Buvo iekoma potenciali atitikmen, turini odius nam, namuose, naminis, kambarinis.

Rezultatai pateikti Lentelje Nr. 1.

Lentel Tekstiniai atitikmenys su daiktavardiais gyvnas, gyvulys ir padaras gyvnas gyvulys padaras I viso (konkordanso eilui) 4074 2641 naminis 185 109 kambarinis 15 4 namuose auginamas 4 0 namuose laikomas 3 0 nam 2 0 namie auginamas 1 0 namuose gyvenantis 1 0 bute gyvenantis 1 0 bute laikomas 1 0 Matome, kad kolokacij, kurios iems daugiaodiais tekstiniams atitikmenims prideda domestikacijos komponent, yra netgi daugiau. Visos jos jungiasi su daiktavardiu gyvnas:

namuose/namie auginamas gyvnas, namuose laikomas gyvnas, nam gyvnas, bute gyvenantis gyvnas, bute laikomas gyvnas, namuose gyvenantis gyvnas.

Daniausias tekstinis daugiaodis atitikmuo naminis gyvnas atrodo ekvivalentikas angl kalbos a pet. Deja, iuo atveju danumas nra svarbiausias veiksnys. Perskaiius atitikmen turinias eilutes su iplstu kontekstu (WordSmith Tools programa numato toki galimyb), paaikjo, kad ne tik unys, kats ir papgos, bet ir kiauls, vitos, antys, karvs ir kiti ems kio gyvnai yra identifikuojami iuo odi junginiu. Tad is tekstinis atitikmuo ymi platesn svokin lauk nei angl kalbos a pet. Naminis gyvnas turi kintant funkcin komponent (malonumo arba naudos), kuris priklauso nuo konteksto, todl atitikmen galime vartoti bet kokiems naminiams gyvnams ymti.

Naminis gyvulys, panaiai kaip ir naminis gyvnas, nors ir danai vartojamas, negali bti a pet ekvivalentas. Pirma, tik 7 konkordanso eiluts i 109, turini jungin naminis gyvulys tiesiogiai siejasi su svoka, nusakyta angl kalbos a pet. Kadangi elementas gyvulys reikia namin gyvn, laikom msai, pienui ir t.t., antrasis komponentas Tekste vartojamos antraitns daiktavardi formos, t.y., vardininkas, taiau buvo analizuojami visi tekstyne rasti daiktavardi linksniai.

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ naminis, remiantis kontekstu, nekeiia viso junginio reikms. Galima sakyti, kad ioje frazje naminis neatlieka modifikuojanios funkcijos ir yra deleksikalizavsis, neteks savo pradins reikms. Naminis gyvulys taip pat turi kit funkcin komponent nei a pet grietai naudos komponent.

Kambarinis gyvnas ir kambarinis gyvulys i dalies sutampa su daiktavardio a pet reikme. Taiau domestikacijos komponentas, esantis i tekstini atitikmen reikmse, yra ribotas. Kambarinis gyvnas bei kambarinis gyvulys reikia siauresn svok: i ties, i daiktavardi referentai yra gyvnai, auginami malonumui, bet grietai tik bute ar name, ten pat, kur gyvena mons.

Bendriausios reikms daiktavardis padaras su kolokatu naminis tekstyne pasirodo tik kart. Dl tokio mao danumo bt neteisinga daryti koki nors ivad apie tekstin daugiaod atitikmen naminis padaras.

Susumavus, rasti 12 tekstiniai daugiaodiai atitikmenys, kuriuose yra daiktavardiai gyvnas, gyvulys, padaras bei j kolokatai, reikmei suteikiantys domestikacijos komponent. Deja, atsirads domestikacijos komponentas nepakeiia funkcini reikms komponent. Be to, neaptikti jokie kiti kontekstiniai partneriai, kurie bt nurod ir pridj iems atitikmenims afektyvj reikms komponent. Todl iame etape rasti tekstiniai daugiaodiai atitikmenys skiriasi nuo anglikojo a pet. Kambarinis gyvnas ir kambarinis gyvulys yra artimiausi anglikajam atitikmeniui, taiau ymi siauresn svok.

3.2.2. Gyvnlis, gyvullis ir padarlis Gyvnlis, gyvullis ir padarlis yra ankstesniame skyriuje analizuot daiktavardi deminutyvins formos. Taiau pagrindin ios formos pasirinkimo prieastis ta, kad vertimo atitikmenys, pateikti dvikalbiuose odynuose turjo deminutyvus gyvullis arba gyvnlis.

ie trys deminutyvai jau turi animalistin ir afektyvj reikms komponentus. Antroje lentelje pateikti j kontekstiniai partneriai reikm papildo domestikacijos komponentu.

Lentel Tekstiniai atitikmenys su daiktavardiais gyvnlis, gyvullis ir padarlis gyvnlis gyvullis padarlis I viso (konkordanso eilui) 321 255 naminis 36 13 nam 2 0 kambarinis 1 0 namuose auginamas 1 0 namuose laikomas 1 0 I lentels matyti, kad ilieka tos paios jungimosi su kolokatais bei danumo tendencijos (taiau gerokai maesniais skaiiais), pastebtos analizuojant tekstinius atitikmenis su daiktavardiais gyvnas, gyvulys ir padaras. Prapltus konkordanso eilui su naminiu gyvulliu kontekst paaikjo, kad is atitikmuo ymi ir kiaules, kurios, sprendiant i konteksto, laikomos ne malonumui, o dl naudos. Tad naminis gyvullis turi ir naudingumo funkcin komponent, dl kurio galima sprsti, kad ymi platesn svok nei angl kalbos a pet. I kitos puss, padarlis, nors ir nesijungia su domestikacij yminiais kolokatais, 17 eilui vartojamas savo malonumui namuose auginamo gyvno reikme. T pat bt galima pasakyti apie odius gyvullis ir gyvnlis, kurie danai vartojami vieni reikme namuose auginamas gyvnas malonumui.

domu pairti, kiek kart tekstyne pasirodo 2.2 skyriuje aptarti sisteminiai daugiaodiai atitikmenys: mylimas gyvullis 0;

kambarinis gyvnlis 1;

naminis gyvnlis 36;

naminis gyvullis 13. Tokie danumo rezultatai i dalies patvirtina ivadas, kurios buvo padarytos odyn apibrim aptarimo pabaigoje. Mylimas gyvullis neatspindi svokos, ymimos angliku a pet;

nerastas is sisteminis atitikmuo ir tekstyne. Kambarinis gyvnlis, J. Cvilikait. LEKSINS ERTMS: ANGL KALBOS A PET...

_ kuris tik i dalies atitinka a pet reikm (t..y., gyvnai, laikomi namo viduje, kambaryje), rastas tik kart. Naminis gyvullis, remiantis odyn apibrimais, gali bti vartojamas ymti vairius namuose auginamus gyvnus auginamus malonumui (angl., a pet) bei dl naudos (vairs ems kio gyvnai). Artimiausias anglikajam a pet naminis gyvnlis, pasirodo, yra daniausias tekstinis daugiaodis atitikmuo ioje atitikmen grupje. Nors is leksinis vienetas turi maai kolokat, taiau jie atitinka a pet kolokatus (pvz., laikyti naminius gyvnlis keep pets, mgti naminius gyvnlius love the pets). Teigiama semantin prozodija arba afektyvusis reikms komponentas sustiprinamas kit kontekstini partneri diaugsmas, laim, apsaugoti, groio konkursas.

Taigi iame etape rasti 6 tekstiniai daugiaodiai ir 3 vienaodiai angl kalbos daiktavardio a pet atitikmenys. Tiktai atitikmuo naminis gyvnlis visikai atspindi a pet reikm, tuo tarpu kiti ymi platesnes (naminis gyvullis, gyvnlis, gyvullis, padarlis) ar siauresnes (kambarinis gyvnlis) svokas.

3.2.3. Augintinis ir namis Daiktavard augintinis analizei pasirinkau dl jo afektyviojo reikms komponento bei, galimas daiktas, domestikacijos ir animalistinio komponent, kuri buvim btina pagrsti daktavardio vartosena tekstuose. Nors DLK daiktavard augintinis apibria kaip paimtas auginti ar iaugintas svetimas vaikas, tikjausi, kad is daiktavardis turi dar vien reikm, siejam su gyvnais, auginamais namuose. I tekstyno gautos 623 konkordanso eiluts su iuo daiktavardiu. io konkordanso analiz buvo sudtinga, nes po kairij ir deinij kolokat riavim nepasirod jokie yms kolokacij modeliai. Buvo nemaai jungini su funkciniais odiais (iuo konkreiu atveju, su savybiniais vardiais): mano augintinis, tavo augintinis, ms augintinis ir pan. Deja, tokie junginiai nenaudingi, nes i j nepaaikja, koki svok ymi daiktavardis. Rastos tik kelios svarbesns kolokacijos:


keturkojis augintinis: 25 konkordanso eiluts, eimos augintinis: 3, zoologijos sodo augintinis: 6;

globos nam augintinis:2;

vaik nam augintinis:2;

prieglaudos augintinis:3;

augintinis bute:2, augintini ekskrementai:2.

Siekiant rasti daugiau verting, taiau tolimesni kontekstini partneri, teko perskaityti visas konkordanso eilutes, pasirinkus iplsto konteksto galimyb programoje. Tokiu bdu paaikjo, kad augintinis i ties yra daugiareikmis daiktavardis, ymintis ne tik vaikint vaik (tai buvo vienintel reikm, pateikta odynuose), taiau ir bet kok asmen, besilaikant mokytojo mokymo ar ideologijos (pvz., nepriklausomybs augintinis, KGB augintinis, Egzodo augintiniai). Svarbiausia, kad is daiktavardis reikia ir moni auginamus gyvnus, pvz., Vienias augintinis kaimynus diugina ilgesingu staugimu;

zoologijos sodo augintiniai.

Remiantis danumo duomenimis, pastaroji reikm yra daniausia - net 514 konkordanso eilui i 623.

Perskaitytas iplstas konkordanso eilui tekstas taip pat padjo suvokti, kad augintinis nra visikas anglikojo a pet ekvivalentas, kaip buvo manoma tyrimo pradioje.

Kontekstas parod, kad iuo daiktavardiu pavadinami unys, kats, arkliai, litai, pels, avys, balandiai, drieai, gandrai, iguanos, kalakutai, kiauls, jros kiaulyts, okos, papgos ir kiti gyvnai. Galima daryti ivad, kad is daiktavardis ymi bet kur gyvn, kur mons tam tikr laiko tarp augina, globoja ar laiko savo malonumui. Tai parodo kontekstiniai partneriai zoologijos sodo, veislyno, globoti. Toks gyvnas yra laukinis ar prijaukintas ir gyvena, remiantis perkaitytomis konkordanso eilutmis, bute, name, zoologijos sode, tvarte ir bet kurioje kitoje vietoje, kur mogus gali juo pasirpinti. Svarbus reikms komponentas domestikacijos iame daiktavardyje yra kintantis ir priklauso nuo nekalbinio konteksto. Dl ios prieasties angl kalbos daiktavardis a pet tik i dalies atitinka arba ymi siauresn svok nei lietuvi kalbos augintinis.

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ Daiktavardis namis taip pat buvo pasirinktas, remiantis gimtosios kalbos intuicija.

namis turi dvi reikmes: 1) kas gyvena pas svetimus, kampininkas;

nuomininkas, 2) gyvnas ar pauktis, gyvenantis prie nam (DLK). Tekstyne is daiktavardis rastas 205 kartus. Panaiai kaip augintinis, namis turi maai kolokat: naujas namis: 12 konkordanso eilui, keturkojis namis: 2;

mokyklos namis:2. Tad visas konkordanso eilutes reikjo skaityti ipltus kontekstus. 74 konkordanso eilutse is daiktavardis vartojamas kaip urnalo pavadinimas.

Likusias eilutes galima suskirstyti tris dalis: namiai mons (59 eiluts), namiai - gyvnai (51 eilut) bei kiti pavartojimo atvejai (21 eilut). namis pirmaja reikme ymi nuomininkus, vaikintus vaikus, laikinai gyvenanius namius ar tiesiog gyventojus. Prie kit pavartojimo atvej priskirtos eiluts, i kuri negalima suprasti, kuria reikme namis yra pavartotas.

domu tai, kad tekstynas atskleid nauj daiktavardio namis reikm, kuri nra fiksuota odynuose: mon, kuri nuomoja patalpas i kitos mons. Be abejons, i reikm turt bti laikoma antrine ar perkeltine, nes siejasi su pirmja reikme. Be to, tai nebt vienintelis ir daniausiai vartojamas odis, pavadinantis patalpas besinuomojani mon. Augalai tekstyne taip pat pavadinami namiais, o i daiktavardio reikm taip pat turt bti laikoma antrine.

namis gyvnas vartojamas ymti vairius gyvnus: kiaules, iurkes, ernus, alius, sliekus, papgas, tarakonus, unis, kates, vlius, skruzdles, gulbes, bites. Apibendrintai galima pasakyti, kad namis gyvnus ymi trimis atvejais: 1) gyvno, auginamo malonumui, 2) bet kurio gyvno, kuriuo rpinamasi (daniausiai laikinai) ir 3) nepageidaujam gyvn namuose (ironikai kalbant apie skruzdles, tarakonus, peles ar iurkes). Dl to domestikacijos komponentas iame daiktavardyje yra silpnesnis, kadangi pels ar tarakonai nra pageidaujami namuose, o ernai ar aliai i ties nra prijaukinti. Kolokacija keturkojis namis bei anksiau minta keturkojis augintinis ymi kiek kit svok nei angl kalbos a pet. Pirma, ie daugiaodiai atitikmenys ymi tik keturkojus gyvnus, antra ir svarbiausia, nra aikus funkcinis komponentas gyvnas gali bti laikomas kaip kompanionas arba todl, kad jam reikia mogaus pagalbos. Todl ia reikme namis yra sinonimikas augintiniui ir yra platesns reikms nei a pet.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad daiktavardiai augintinis ir namis turi afektyvj ir animalistin reikms komponentus, taiau funkcinis komponentas nra aikiai leksikalizuotas ir negali bti aptariamas. Esminis skirtumas, skiriantis iuos daiktavardius nuo anglikojo a pet, yra domestikacijos komponente, kuris, augintinio ir namio atveju, yra kintantis.

3.2.4. Numyltinis ir lepnlis Paskutin galim tekstini atitikmen pora yra numyltinis ir lepnlis. DLK apibdintas tik numyltinis mylimas mogus.

Tekstyne numyltinis pasirodo 558 kartus. Jo pagrindiniai kolokatai yra pirmieji odiai i kairs. Visi jie yra kilmininko linksnyje esantys daiktavardiai, kurie aikiai apibria, kokie numyltiniai ymimi iomis kolokacijomis:

publikos numyltinis: 41;

vaik numyltinis: 16;

moter numyltinis: 14;

mergin numyltinis: 14;

tautos numyltinis: 15;

eimos numyltinis: 13;

moni numyltinis: 13;

aistruoli numyltinis: 8;

likimo numyltinis: 7;

Dievo numyltinis: 5;

nam numyltinis:

5;

eimininko numyltinis: 5;

amerikiei numyltinis :4;

paaugli numyltinis: 4;

pasaulio numyltinis: 4;

fortnos numyltinis: 3;

Dzeuso numyltinis: 2;

fan numyltinis: 2;

festivalio numyltinis: 2;

scenos numyltinis: 2;

sirgali numyltinis: 2;

mokytoj numyltinis: 2.

ios kolokacijos atskleidia tris daiktavardio reikmes: 1) mgiamas, mylimas mogus;

2) mogus, kuriam sekasi;

3) auginamas gyvnlis malonumui (kolokatas eimininko, galbt nam ir eimos). Paskutins reikms kolokatai atitinka angl kalbos a pet kolokatus (plg.

pet owner/s: 35, household pets: 4, family pet/s/familys pet: 15/2). Deja, tai vieninteliai svarbesni kolokatai, todl j negalima laikyti svariais duomenimis. Perskaiius konkordanso eilutes su iplstu kontekstu, paaikjo, kad numyltinis taip pat ymi tiesiog mgstamiausius J. Cvilikait. LEKSINS ERTMS: ANGL KALBOS A PET...

_ gyvnus, pvz., mgstamiausi gyvn zoologijos sode. ias dvi reikmes mgstamiausias gyvnas ir malonumui auginamas gyvnas (a pet) sunku atskirti, nes su iuo daiktavardiu nesusidaro ryki kolokacini jungini, o ios dvi reikms yra labai artimos viena kitai. Be to, ne vien tradiciniai malonumui auginami gyvnai kats ir unys vadinami numyltiniais.

Gyvat, arklys, oys, gandras, panda, gaidys, karv, meka ir kiti gyvnai taip pat vadinami numyltiniais. Tad is daiktavardis savo animalistine reikme nelygintinas su anglikuoju daiktavardiu. Iskyrus kelis atvejus, kur daiktavardis ymi malonumui auginamus gyvnus, jis labiau nusako mgstamiausi mog/gyvn ar favorit.

Lepnlis yra retas odis tekstyne rastas tik 42 kartus. Daiktavardis turi maai kolokat: mamos lepnlis:4 ir likimo lepnlis:2. Tiktai keturis kartus daiktavardis ymi gyvn. Be to, du i keturi kart lepnlis siejamas tiesiog su mgstamiausiu gyvnu. Taigi, nors lepnlis galt bti vartojamas kalbant apie malonumui auginamus gyvnus (t.y., mylimus, lepinamus gyvnus), jo negalima laikyti angl kalbos a pet ekvivalentu.

Trumpai tariant, tekstyn duomenys patvirtina tik afektyvj daiktavardi numyltinis ir lepnlis reikms komponent. Jei yra animalistinis komponentas (t.y., tais atvejais, kai daiktavardiai tiesiogiai ymi gyvnus), domestikacijos ir funkciniai komponentai nra ireikti.

Dl toki reikmi apimi skirtum tekstiniai atitikmenys numyltinis ir lepnlis yra bendresns reikms nei angl kalbos a pet.

3.3. Tekstiniai atitikmenys: santrauka Angl kalbos a pet vartosena tekstyne patvirtina keturis reikms komponentus, kurie buvo suformuoti odyn apibrim pagrindu: animalistin, domestikacijos, afektyvj ir funkcin.

Paaikjo, kad domestikacijos komponentas labiau sietinas su prijaukinimu negu su gyvenimu namuose.

Lietuvi kalbos tekstyno duomenys atskleid vis eil angl kalbos a pet tekstini atitikmen. Aptarus j reikmi komponentus iaikjo, kad i leksin ertm lietuvi kalboje paprastai upildoma bendresns reikms daugiaodiais (pvz., naminis gyvnas, naminis gyvulys, etc.) bei vienaodiais (gyvnas, gyvnlis, gyvullis, padarlis) atitikmenimis arba siauresns reikms daugiaodiais atitikmenimis (keturkojis augintis, kambarinis gyvnas etc.). Vienintelis tekstinis daugiaodis atitikmuo naminis gyvnlis visikai atspindi leksin a pet reikm.

4. Ivados 4.1 Angl kalbos a pet animalistin reikm yra leksin ertm lietuvi kalboje.

Pirma, iai svokai nusakyti nra visuotinai inomo ir vartojamo vienaodio termino.

odynuose pateikiam 4 skirting daugiaodi atitikmen reikms nepilnai atitinka i angl kalbos daiktavardio reikm. Antra, lietuvi kalbos tekstyne rasti net 28 skirtingi tekstiniai vienaodiai ir daugiaodiai atitikmenys taip pat tik i dalies atspindi daiktavardio reikm.

Atitikmen vairov bei skirtingos reikmi apimtys rodo, kad a pet ymima svoka nra leksikalizuota lietuvi kalboje.

4.2 Angl-lietuvi kalb odynuose pateikiami keturi angl kalbos daiktavardio a pet sisteminiai daugiaodiai atitikmenys: mylimas gyvullis, kambarinis gyvnlis, naminis gyvnlis ir naminis gyvullis. Remiantis leksikografiniais duomenimis bei gimtosios kalbos intuicija, prieita ivada, kad tiktai naminis gyvnlis yra artimiausias a pet reikmei. Mylimas gyvullis ir naminis gyvullis yra platesns, tuo tarpu kambarinis gyvnlis yra siauresns reikms atitikmenys.


4.3. Lietuvi kalbos tekstyne rasti 28 tekstiniai atitikmenys. Tik vienas tekstinis atitikmuo naminis gyvnlis (kuris taip pat buvo pateiktas vertimo odynuose) ymi panai svok kaip a pet. Deja, is tekstinis atitikmuo yra retas, palyginti su angl kalbos a pet danumu 36:815 turint omenyje tai, kad abu tekstynai yra panaaus dydio ir to paties I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ pobdio. Lik 27 (t.y., atmetus namin gyvnl) tekstiniai atitikmenys galt bti suklasifikuoti :

1. tekstinius vienaodius atitikmenis, kurie yra platesns reikms nei a pet:

- su nekintaniu animalistiniu komponentu ir kintamu funkciniu komponentu: gyvnas, - su nekintaniais animalistiniu ir afektyviuoju komponentais, bet kintaniu funkciniu komponentu: gyvnlis, gyvullis ir padarlis, - su nekintaniu afektyviuoju ir animalistiniu komponentais, bet kintaniu domestikacijos komponentu: augintinis ir namis, - su nekintaniu afektyviuoju komponentu, bet kintaniu domestikacijos ir funkciniu komponentais: numyltinis ir lepnlis.

2. tekstinius daugiaodius atitikmenis:

- platesns reikms: naminis gyvnas, naminis gyvulys, naminis padaras, naminis gyvullis;

t.y., su kintaniu funkciniu komponentu;

- siauresns reikms: a) kambarinis gyvnas, kambarinis gyvulys, kambarinis gyvullis (gyvnai, laikomi tik namie);

b) keturkojis augintinis, keturkojis namis (tik keturkojai gyvnai).

3. kitus atsitiktinius daugiaodius junginius, kurie dl nedidelio danumo nebuvo aptarti:

namuose auginamas gyvnas, namuose laikomas gyvnas, nam gyvnas, namie auginamas gyvnas, namuose gyvenantis gyvnas, bute gyvenantis gyvnas, bute laikomas gyvnas, nam gyvnlis, namuose auginamas gyvnlis, namuose laikomas gyvnlis.

4.4. Sisteminiai daugiaodiai atitikmenys, t.y., pateikti vertimo odynuose, tekstyne nra dani: kambarinis gyvnlis 1;

naminis gyvnlis 36;

naminis gyvullis 13 kart. Be to, sisteminis atitikmuo mylimas gyvullis tekstyne visai nerastas.

LITERATRA 1. ARNOLD, D.J. et al. Machine Translation: an Introductory Guide. London: Blackwells-NCC, 1994.

2. BAKER, M. In other words. London and New York: Routledge, 1997.

3. LYONS, J. Semantics. Vol. 1. Cambridge: Cambridge University Press, 1977.

4. MARCINKEVIIEN, R.. Palyginamieji tekstynai altinis tarptautini odi vartosenai tirti.

Kalbotyra. Nr. 51 (3), Vilmius, 2002, p. 81-93.

5. SINCLAIR, J. The Search for Units of Meaning. Textus: 9, 1996, p. 75-106.

6. STUBBS,M.. Words and Phrases: Corpus Studies of Lexical Semantics. Oxford: Blackwell Publishers, 2001.

ALTINIAI 1. BARAVYKAS, V.;

PIESARSKAS, B. Trumpas mokyklinis angl-lietuvi ir lietuvi-angl kalb odynas. Kaunas: viesa, 1966.

2. Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993.

3. Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2000.

4. Europos Sjungos termin odynas EUROVOC. www.lrs.lt 5. HORNBY, A.S. Oxford Advanced Learners Dictionary of Current English. Oxford: University Press, 1995.

6. Longman Dictionary of Contemporary English. Ruski Jazik. Moskva, 1992.

7. NORKAITIEN, M.;

EPETYT, R.;

IMNAIT, Z. Mokomasis lietuvi kalbos odynas. Vilnius:

Baltos lankos, 2000.

8. PIESARSKAS, B. Didysis angl-lietuvi kalb odynas. Vilnius: Alma Littera, 1998.

9. PIESARSKAS, B. Didysis angl-lietuvi kalb odynas. Vilnius: Alma Littera, 2000.

10. PIESARSKAS, B. Dvitomis angl-lietuvi kalb odynas. Vilnius: Alma, Littera, 2004.

11. PIESARSKAS, B.;

SVECEVIIUS, B. Angl-lietuvi, lietuvi-angl kalb odynas. Vilnius: odynas, 1994.

12. SVECEVIIUS, B. Angl-lietuvi kalb odynas. Kaunas: Aura, 1992.

13. SVECEVIIUS, B. Angl-lietuvi kalb odynas. Vilnius: odynas, 1997.

14. SVECEVIIUS, B. Angl-lietuvi kalb odynas. Vilnius: inynas, 1998.

15. SVECEVIIUS, B. Angl-lietuvi kalb odynas.Vilnius: odynas, 2002.

16. The New International Websters Comprehensive Dictionary of the English Language. Naples: Trident Press International, 1996.

17. The New Oxford Dictionary of English.. Oxford:Oxford University Press, 2001.

J. Cvilikait. LEKSINS ERTMS: ANGL KALBOS A PET...

_ 18. The Oxford Paperback Dictionary. Oxford: Oxford University Press, 1994.

19. Websters New Universal Unabridged Dictionary. Cleveland: Dorset and Bater, 1983.

Jurgita Cvilikait Vytautas Magnus University, Lithuania LEXICAL GAPS: ANALYSIS OF THE ENGLISH A PET AND ITS LITHUANIAN COUNTERPARTS Summary A lexical gap is understood as inadequacy between a concept and its lexical expression in at least two languages. It is a phenomenon when a concept in one language is lexicalised, i.e., is encoded by one word, while in the other language it does not have a stable and known name and is expressed in different ways. A lexical gap usually represents a concept that is foreign or not important to the speakers of a language. In translation the unlexicalized concept is translated with the help of various compensatory techniques.

The meaning of the English noun a pet - an animal kept at home for pleasure - represents a lexical gap in Lithuanian, as it does not have a stable and widely used equivalent. The analysis is carried out in two stages. The first stage involves analysis of lexicographic data. Identification of individual meaning components from dictionary definitions provides a structural picture of the concept, and comparison with the components inherent in its systemic counterparts provided in bilingual dictionaries helps to see different lexicalisation processes in two languages. During the second stage, analysis of comparable corpus data (looking for collocational patterns and further contextual partners) provides other lexicalisations (one-word or multi-word textual counterparts) for a concept in question. The discussion of semantic meaning components helps to see how a concept is lexicalised in a language having a lexical gap (e.g., one word or a multi-word expression with a more general or narrower meaning).

KEY WORDS: lexical gap, lexicalisation, meaning component, systemic counterpart, textual counterpart, collocate, collocation, contextual partner I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ Renata Endzelyt Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva El. patas: r.endzelyte@hmf.vdu.lt PAKRUOJO RAJONO VIET VARDAI Lietuvos viet vardai palyginti maai tyrinti, o vietovardi regionin analiz dar tik pradedama. Pakruojo vietovardi tyrimas vienas pirmj tokio tipo darb. Tikrini odi darybins analizs tikslas nustatyti, kokiu bdu sudaryti ar sudaromi nauji vardai. Darybikai analizuojant toponimus svarbu nustatyti, kaip susidar vietos vardas, kaip jis siejasi su tais tikriniais ar bendriniais odiais, i kuri yra kildinamas. Pakruojo rajono vietovardiai chronologikai nra vienalyiai, skirtingus j sluoksnius lemia btent vard atsiradimo laikas.

Vietos pavadinamos svokomis, kurios artimos ir svarbios mogui, su kuriomis jis kasdien susiduria, kai kurie vardai sietini su tam tikrais istoriniais vykiais ar laikotarpiais. Vardyno proporcijos pasiskirst taip: pirminiai vardai sudaro 29,8%, priesag vediniai 27,9%, sudurtiniai vardai 20,5%, sudtiniai vardai 15,7%, priedli vediniai 4,1%, galni vediniai 2%. Viet vard darybai vartojami visi kalboje esantys odiai ir tikriniai, ir bendriniai.

RAKTINIAI ODIAI: vietovardi regionin analiz, darybin analiz, tikriniai ir bendriniai odiai.

Lietuvos viet vardai palyginti maai tyrinti, o vietovardi regionin analiz dar tik pradedama. Pakruojo vietovardi tyrimas vienas pirmj tokio tipo darb1. ia aptariama 2353 viet vardai (pasikartojantys vardai neskaiiuojami). Toponimai skirstomi tris grupes:

gyvenamj viet vardus (662), vandenvardius (477) bei emvardius (1218). Pastarajai vietovardi klasei priskiriami vardai gali bti analizuojami kaip atskir subklasi vardai (agronimai2, drimonimai, hodonimai, oronimai etc.), taiau apskritai darybinei vard analizei tai didesns reikms neturi, juolab kad j daryba labai panai.

Tikrini odi darybins analizs tikslas nustatyti, kokiu bdu sudaryti ar sudaromi nauji vardai. Darybikai analizuojant toponimus svarbu nustatyti, kaip susidar vietos vardas, kaip jis siejasi su tais tikriniais ar bendriniais odiais, i kuri yra kildinamas. Toponimai, formaliai nesiskiriantys nuo pamatini odi, buvo skiriami pirminiams, o turintys papildom darybini formant priedl, priesag ar galn, taip pat sudtiniai ir sudurtiniai antriniams viet vardams3.

Pirminiai vardai sudaro 29,8% vis toponim. Daugum pirmini toponim sudaro antroponimins kilms oikonimai, pasidaryti i patronimini asmenvardi, pvz.: Armoniiai k., Pkr : Armonitis avd.;

Bagdoniiai k., Pkr : Bagdonitis avd.;

Butnai k., Pkr : Butnas avd.;

Sigutnai k., Pkr : Sigutnas avd.;

Arimniai k., Pkr : Arimnis avd.;

Gailiniai k., Pkr :

Gailinis avd.;

Vainerniai k., Lnkv : Vainernis avd.;

Nakrainai k., Lnkv : Nakrainas avd.;

arnai k., Pkr : arnas avd.;

Vaitknai k., Pkr : Vaitknas avd.;

Gedmniai k., Pkr;

P :

Gedmnis avd.;

Gedvaniai pv., Pkr : Gedvanis avd.;

Buiai k.., Pkr : Buius avd.;

Galka k., Lnkv : Gakus avd.;

Gaubia k.., Lnkv;

P : Gaubs avd.;

Grv b., P : Grv avd., dar plg.

grv;

Pakalnkiai k., Lnkv;

Pkr : Pakalnkis avd., dar plg. pakalnkis pakalnnas;

pakalns, slnio gyventojas;

Pteris l., Lnkv : Pteris avd.;

Pletas vnk., Lnkv : Pletas avd., dar plg.

pletas;

Sidauga k., Pkr : Sdaugas avd.;

Seiai k., Pkr : Seius avd.

Nema dal sudaro fiziografiniai toponimai, pvz.: Brast b., Lnkv;

ml : brast;

Ganiav sln., Pkr : ganiav;

Gyvatn b., krm., Pkr;

b., m., Lnkv;

b., ml;

m., P : gyvatn;

Darybikai ianalizuoti tik Teli rajono toponimai I. Mickiens disertacijoje Teli rajono toponim daryba.

Dl termin plaiau r. Mickien I. Teli rajono toponim daryba, p. 3-5.

Darybini analizei panaudota A. Vanago sudaryta struktrin-gramatin klasifikacija, r. Lietuvos TSR hidronim daryba, p.25.

R. Endzelyt. PAKRUOJO VIET VARDAI.

_ Juodalksnn b., Lgm;

P : juodalksnn;

Karkln b., pv., Pkr;

l., P : karkln;

Kelmn vnk., Lnkv;

l., plk., Pkr : kelmn;

Krmai drv., Lnkv;

Pvt : krmai;

Pduobiai k., Lnkv : pduob;

Paeeria k., Pkr : paeers, paeer;

Pagiria k., Lnkv;

ml;

Pagirs k., Lnkv : pagirs;

Pal up., Mos int., Pkr : pal bala, pelk, raistas, plios, Plimas gr., Lnkv : plimas;

Prdas pv., db., Pkr : prdas;

Sietuv pv., stv., Pkr : sietuv;

baliai pv., Lnkv : dgs. balis;

kap pv., Lgm;

P : kap.

Apeliatyvai semantikai labai vairuoja. Darybos pamatu gali bti asmen (Angliadegs pv., Lnkv : angliadegs;

Moil gn., P : moil;

Tremtniai k., P : dgs. tremtins), augal (Gr db., Pkr ;

gr kriau;

Serbetas upl., ml : serbetas), gyvn (Skalas m., P :

skalas;

Vover l., Lnkv : vover), ali (Bulgrija vnk., Lgm : Bulgrija;

Galcija k.d., Pkr :

Galcija;

Pesija k.d., Pkr : Pesija;

Sbiras l., P : Sbiras), pastat (Brvoras pv., P :

brvoras;

Krogas sdb., Lnkv : krogas karema), kno dali (Uodeg l., Lnkv;

pv., :

uodeg) pavadinimai, skaitvardiai (tosios drv., Pkr : tosios), buityje naudojami dalykai (Krtuvs db., Lnkv : krtuvs;

Skambtis l., P;

akm., P : skambtis;

Spyn pv., Lgm : spyn), bdvardiai (Brangiji m., Lgm : brangiji;

lgosios l., Pkr : dgs. ilgji;

Kreivsis kl., Lgm :

kreivsis), etc.

Priesag vediniai sudaro 27,9% vis viet vard. Toponim darybai vartota beveik priesag ir j variant, taiau dauguma viet vard sudaryta su keliomis priesagomis:

-el-: Rusl-liai k., vnk., Pkr : Ruslia k., Pkr;

Sal-l sl., Lnkv;

kln., P : sal;

Siaur-ls drv., Pkr;

Siaur-liai drv., Lgm : siaras, -;

Sien-l tk., Lgm : sena;

Skr-liai k., Lnkv :

Skria k., Lnkv;

Smail-l pv., Pkr : smalas, -i, dar plg. Smails avd.;

Smilg-liai vnk., Lnkv :

Smilgia k., Lnkv);

-l-: Kundrot-liai k.d., Pkr : Kundriai k., Pkr;

Laup-lis up., Lgm : Lupis up.;

Liepyn-lis kln., ml : liepnas;

Lygum-lis drv., ml : lygum;

Martyn-lis vt., Pkr : Martnas avd.;

Pridotk-liai l., Lgm : pridtkas pridtinis ems plotas;

Sietuv-l pv., Pkr : sietuv;

Skynim-lis drv., Pkr : skynmas;

Slyvyn-lis sd., Lnkv : slyvnas;

ilad-lis up., Kruojos int., Lgm : ladis up.;

-yn-: Balin-n sdb., Lnkv : Balinas avd.;

Bezdal-n sdb., Lnkv : bzdalas, dar plg.

bzdas alyva;

Blus-n k., Lnkv : blus;

Brver-n k., Pvt;

Pkr : Brveris avd.;

Kam-n drv., Pkr : kam;

Karos-n b., Lnkv : Karsas avd., dar plg. karsas;

Katin-n drv., P :

Ktinas avd., dar plg. ktinas;

Kybur-n drv., P : Kyburs avd.;

Kin-n b., P : knis kiauls guolis;

Kupst-n drv., Pkr : Kpstas avd., dar plg. kpstas;

-in-: Gryb-n b., Lnkv : grbas;

Jokb-n b., drv., pv., krm., Pkr : Jokbas avd.;

Kiel n pv., Pkr : kel;

Kdr-in pv., Lnkv : kdra;

Lp-ns pv., Pkr : lpas, lp;

Pakap-n drv., l., Pkr;

Lgm : pakap;

Pakluon-n drv., Lgm : paklon;

Paliekn-ns l., Pkr : palekn;

Peil ns gn., Pkr : pelis;

-ik-: Dm-ikiai k., vnk., Dm-ikis pv., m.,Pkr : Dma avd.;

Dovain-kiai k., vnk., Pkr : Dovanis avd.;

Dvyd-ikiai k.., Lnkv : Dvydas avd.;

Gdvil-ikis drv., Lgm : Gdvilas avd.;

Grn-ikis drv., Pkr : Grnius avd.;

Grg-ikis drv., Lgm : Grgas avd.;

Jarl-ikis pv., Lnkv : Jarlis avd.

Su kitomis priesagomis bei j variantais sudaryta po vien kit toponim: August-vas k., Pkr : Augstas avd.;

Beryn-ikas drv., Lgm : bernas;

Dil-nka pv., Pkr : Dils avd.;

Gaid-ikai drv., Pkr : gaids, Gaids avd.;

Juod-uv b., Pkr : jodas, -;

Kaln-uiai k., Lnkv :

klnas;

Kaulin-ia drv., Pkr : Kulinis avd., dar plg. kulinis i kaulo;

Pam-nikai k., Lnkv : Pamis k., dar plg. pamis;

Ram-t up., Pkr : rams, -;

ed-uv krm., Pkr : eds avd.;

Tl-ka up., Lgm : tyls, -;

Traukt-v vt., P : trukti;

Jakm-uvka k., Lnkv : Jakmas avd.

Priedli vedini yra tik 4,1%. Dauguma toponim sudaryta su priedliu pa-: Pa uoln drv., Lnkv : uoln;

Pa-bern drv., Pkr : bern;

P-dauguva k., Pkr : Dauguv up.;

P-dubyss k., Pkr : Dubsa up.;

P-yslikis k., Lnkv : slikis up.;

Pa-mis k., Pkr : M up., dar plg. pamis vieta palei Mos up;

Pa-starklizds drv., Lnkv : staklizdis;

Pa-altn pv., Lgm : altnis;

P-ermuknis l., Lgm : ermknis;

Pa-vzgiai k., Pkr : Vzg up.;

Pa dmikis b., P : *dmikis;

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ Su priedliais ant-, be-, prie-, u- sudaryta po kelet vedini: At-kalniai k., Lnkv :

klnas;

Be-niai k., Pkr : nas;

Pre-dirvons drv., Lnkv : dirvnas;

-kruojis gn., Lgm :

Kruoj up.;

-kuoling pv., -kuolingis m., Pkr : Kolingai k., Pkr;

-vzg drv., -vzgis pv., Pkr : Vzg up.;

Galni vediniai nra labai aiks dl to, kad ne visada galima galima atskirti, kur vedinys, o kur tarmin forma. Aikesni galni vedini sudaryta su galne -: Aksn- drv., Lnkv : aksnis;

Dubr- b., gn., Lgm : dburas;

Gyl- db. Kruojoje, Lgm;

db. Bertalyje, ml :

gils, -;

Jod- up., akynos int., Pkr : jodas, -;

Lgmin- m., Pkr : Lgminas avd.;

Pln up., Lnkv : plnas, -;

Puv- b., P;

b., drv., Pkr : puvas;

Rd- b., Pkr : Rds avd., dar plg.

rd, rdas, -;

Slv-s pv., Pkr : plg. salvti greitai tekti;

Strik-s b., Lnkv : strikas, -;

Sod- up., ml : plg. sodiai, sodas juodas;

Produktyviausias toponim darybos bdas odi jungimas. iuo bdu sudaryta bema tredalis viet vard (i 36,2 % sudurtiniai toponimai sudaro 20,5%, o sudtiniai 15,7 %).

Pirmuoju atveju vietovard sudaro vienas odis, o antruoju du. nekamojoje kalboje ie darybos bdai danai maiomi, juolab, kad i sudtinio vardo visai nesunku padaryti sudurtin ir atvirkiai. Be to, vietovardi dmen santykiai ir kilm panas: pirmasis sudurtinio ar sudtinio vardo dmuo nurodo objekto priklausomyb (asmeniui, vietovei), ko nors buvim (augal, gyvn, pauki), ypatyb (dyd, form, spalv) ir t.t., todl juo gali bti bet koks tikrinis ar bendrinis odis (daiktavardis, bdvardis, kartais veiksmaodis). Antrasis dmuo daniausiai yra objekto bendrinis pavadinimas (bal, griovs, peva, klnas, klias, lakas, mkas etc.): Jod-up gr., P;

up., Lgm : jodas, -, p;

Nauj--dvaris vnk., Lnkv;

k., ml :

najas, -, dvras;

Naj-a-pamis k., P : najas, -, pamis (M up.);

Pasit-bala b., ml : pasits, -usi, bal;

Pkt-akmenis up., Lnkv : pktas, -, akmuo;

Pkt-a-tiltis l., P : Pikts avd., dar plg. pktas, -, tltas;

Pkt-upis b., Lnkv : Pikts avd., dar plg. pktas, -, pis;

Plk dirvonis drv., Lgm : Pliks avd., dar plg. plkas, -, dirvnas;

Raudn-bala plk., Lnkv :

raudnas, -a, bal;

Sn-kruojis db., up., Lgm : snas, -, Kruoj up.;

Sn-m gr., P : snas,, M up.;

Bajr-griovis gr., ml : bajras, griovs;

Baln--viets kln., P : banas, viet;

Bars-kalnis drv., Lnkv : barskas, klnas;

Daunr-kelis kl., Lgm : Daunriai k., Pkr, klias;

Erkt-kalnis kln., Lnkv : erktis, klnas;

-lizdiai l., Lgm : es, lzdas;

Gad-bala b., ml :

Gaids avd., gaids, bal;

Karv--dubris dbr., Lnkv : krv, duburs;

Ktin-lieknis b., P :

Ktinas avd., ktinas, lieknas;

Sst-dvaris dv. P, k., Pkr : sstas, dvras;

Vik-a-piev drv., Lnkv : Vikas avd., vikas, peva;

Vik-bala b., ml;

Lgm : Vikas avd., vikas, bal;

d laukis l., Pkr : das, lakas;

d-piev pv., Pkr : das, peva.

Sudtini vietovardi dmen santykis gali bti dvejopas, todl skiriamos dvi grups:

kilmininkiniai ir kvalifikaciniai. Dauguma toponim yra kilmininkiniai (pirmasis dmuo yra kokio nors odio kilmininkas, iskiriantis t objekt i kit): Bedins kalnlis kln., ml :

bedin, kalnlis;

Birts aiktl vt., ml : Birt avd., aiktl;

Gabo peva pv., Pkr :

Gabas avd., peva;

Gegeddvario bal gn., P : Gegeddvaris k., bal;

Gli klnas kln., ml : dgs. gl, klnas;

Gesvi lakas drv., pv., Pkr : Gesvia k., lakas;

Gdo bal drv., ml :

Gdas avd., gdas, bal;

Ivno slnis sln., Pkr : Ivnas avd., slnis;

Pvitinio gtas pst., P :

gtas;

Perknijos lankl pv., Pkr : perknija, lankl;

Petriko kalnlis kln., Pkr : Petrikas avd., kalnlis;

Pinig kalnliai drv., Lgm : dgs. pnigas, kalnlis;

Pirtis bal b., ml : pirts, bal.

Vietovardiai, kuri pirmuoju dmeniu eina bdvardis, yra kvalifikaciniai (j abu dmenys yra vardininko linksnio): Didsis mkas m., P : didsis, mkas;

Didsis slnis krm., Pkr : didsis, slnis;

Didiji aikt pv., Lnkv : didiji, aikt;

Masis slnis b., Pkr : masis, slnis;

Maeji Klvainiai vnk., Pkr : dgs. masis, Klvainiai k.;

Maeji Meguiniai k., Lnkv :

dgs. masis, Meguiniai k.;

Raudonji dbija vt., Lnkv : raudonji, dbija;

Sensis vikelis kl., ml : sensis, vikelis.



Pages:     | 1 || 3 | 4 |   ...   | 16 |
 
 >>  ()





 
<<     |    
2013 www.libed.ru - -

, .
, , , , 1-2 .