, , ,

<<


 >>  ()
Pages:     | 1 | 2 || 4 | 5 |   ...   | 16 |

MOGUS KALBOS ERDVJE 4 Mokslini straipsni rinkinys Kaunas 2005 MOGUS KALBOS ERDVJE Nr. 4 MOKSLINI ...

-- [ 3 ] --

Palyginus Pakruojo ir Teli rajon toponim darybins analizs duomenis (r. 1 lentel) matyti, kad panaaus produktyvumo yra tik priedli ir galni vediniai. Kit darybos tip produktyvumas gana rykiai skiriasi, ypa sudurtini ir sudtini vard. Tiek pirmini R. Endzelyt. PAKRUOJO VIET VARDAI.

_ toponim, tiek priesag vedini Pakruojo rajone sudaroma beveik po 10% daugiau nei Teli rajone.

1 lentel Darybos tipas Pakruojo r. toponimai Teli r. toponimai Pirminiai 29,8% 17% Priesaginiai 27,9% 14% Priedliniai 4,1% 1,8% Galniniai 2% 2,2% Sudurtiniai 20,5% 7% Sudtiniai 15,7% 57% Hidronim analiz galima palyginti ne tik su Teli rajono, bet ir su visos Lietuvos4 upi ir eer vard tyrimo rezultatais (r. 2 lentel). Pakruojo rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vandenvardiai daniausiai sudaromi priesaginiu bdu, o Teli rajone sudrimo bdu. Taiau abiejuose rajonuose produktyviausi darybos bd toponimai sudaro madaug po tredal vis vard (apie 33%), o A. Vanago tyrimo duomenimis, visoje Lietuvoje produktyviausias hidronim darybos bdas priesaginis sudaro daugiau nei 50% vis vandenvardi.

2 lentel Darybos tipas Pakruojo r. hidronimai Teli r. hidronimai Lietuvos hidronimai Pirminiai 18,3% 11,5% 10% Priesaginiai 32,8% 29,1% 52,1% Priedliniai 0,5% 2,6% 3,5% Galniniai 6,1% 15,7% 5,6% Sudurtiniai 27,2% 33% 16,7% Sudtiniai 15% 8,1% 12,1% Kaln vardai oronimai taip pat ianalizuoti ne tik Pakruojo ir Teli rajonuose, bet visoje Lietuvoje5. Analizs rezultatai gana panas (r. 3 lentel) daugiausia vard sudaryta sudrimo ir sudjimo bdu. Skirtumas tas, kad Teli rajone daugiausia sudtini, o Pakruojo rajone, kaip visoje Lietuvoje sudurtini vard. Pakruojo rajone nerasta aiki galni vedini, taiau is kaln vard darybos bdas nepopuliarus nei Teli rajone, nei Lietuvoje.

3 lentel Darybos tipas Pakruojo r. oronimai Teli r. oronimai Lietuvos oronimai Pirminiai 9,8% 8,4% 10,4% Priesaginiai 15,2% 6,5% 13% Priedliniai 1,8% 0,8% 2,6% Galniniai 1,8% 0,8% Sudurtiniai 41,9% 16,7% 39% Sudtiniai 31,3% 65,8% 34,2% Ivados:

1. Pakruojo rajono toponim darybin analiz rodo, jog nra kurio nors vieno produktyviausio vietovardi darybos bdo. Darybikai ianalizavus 2353 viet vardus pasirod, kad daugiausia yra pirmini toponim 29,8%. Priesag vediniai sudaro 27,9%, sudurtiniai vardai 20,5%, sudtiniai vardai 15,7%. Neproduktyvs yra priedli (4,1%) ir galni (2%) vediniai. Taiau skirting toponim klasi proporcijos truput kitokios:

Reminatis A. Vanago darbu Lietuvos TSR hidronim daryba.

r. A. Vanagas .

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ 1.1. Oikonimai sudaro 28,1% vis vard;

i j pirmini yra 50,7%, priesag vedini 31,26%, sudurtiniai vard 8,6%, sudtini vard 4,8%, priedli vedin 3,8%, o galni vedini tik 0,75%;

1.2. Hidronimai sudaro 20,3% toponim;

i j sudurtiniai 34,8%, priesag vedini yra 24,3%, pirmini 19,1%, sudtini 15,1%, galnini vediniai sudaro tik 4,2%, o priedlini vediniai 2,5%. Upi ir eer vardai sudaro 37,7%;

i j priesag vedini yra 32,8%, sudurtini vard 27,2%, pirmini 18,3 %, sudtini vard 15%, galni vedini 6,1%, o priedli vedini vos 0,5%. Helonimai sudaro 62,3% vandenvardi;

i j sudurtini vard yra 39,4%, pirmini 19,5%, priesag vedini 19,2%, sudtini 15,2%, priedli vedini 3,7%, galnini vedini 3%.

1.3. emvardiai sudaro 51,7% rajono toponim;

i j priesag vedini yra 27,8%, pirmini vard 22,5%, sudtini vard 21,8%, sudurtini vard 21,3%, priedli vedini tra 4,9%, o galni vedini tik 1,7%.

2. Produktyviausios priesagos yra -ik-, -yn-, -el-, -l. Danesni priedli vediniai sudaromi su priedliu pa-. Daugiausia galni vedini sudaryta su galne -.

3. Viet vard darybai vartojami visi kalboje esantys odiai ir tikriniai, ir bendriniai.

Tikriniai odiai tai asmen vardai (patroniminiai asmenvardiai, senieji dvikamieniai ir vienkamieniai asmenvardiai, krikionikieji vardai, j trumpiniai, virt pavardmis apeliatyviniai asmenvardiai), ir kiti vietovardiai (hidronimai bei oikonimai), ir vairios reikms bendriniai odiai (daniausiai daiktavardiai, pavadinantys augalus, paukius ar gyvnus bei fiziografiniai terminai, taip pat asmen pavadinimai, etnonimai, buities rakandai.

Sudtini ir sudurtini vietovardi pirmuoju dmeniu paparastai eina asmenvardis ar kitas vietovardis (daniausiai oikonimas ar hidronimas), o antrasis dmuo yra objekto bendrinis pavadinimas (bal, peva, klias, mkas etc.);

antruoju dmeniu einantys bdvardiai nusako kokias nors objekto ypatybes (ddelis, mas, plats, gils, jodas, raudnas etc.).

4. Bdinga gyvenamj viet vard darybos ypatyb daugiskaitos galns (pluralia tantum). Tai ypa bdinga asmenvardins kilms oikonimams, nes rodo, kad gyvenamj viet vardams padaryti buvo vartojama ne vieno asmens, o j grups (eimos, gimims) kaip vieneto vardijimas.

5. Pakruojo rajono vardyne pasitaiko ir nelietuvikos darybos toponim. Dauguma toki vard yra agronimai, nes jie maiausiai nutol nuo bendrini odi, j darybin reikm dar gana aiki. iuos vietovardius galima skirti dvi grupes: 1) odius su nelietuvikais formantais, pvz.: Aleksij-evka I vnk., Lnkv;

Aleksij-evka II vnk., Lnkv : Aleksijus avd.;

Dil nka pv., Pkr : Dils avd.;

Jakm-uvka k., Lnkv : Jakmas, Jokmas avd.;

Sidabr-vas plk., Lgm :

sidbras;

2) svetimus odius su lietuvikais formantais, pvz.: Lesvn-ija dr., Lnkv;

Lesvnt-in dr., Sl, plg. lesvnius eigulys;

Magazn-ai dr., ml, plg. magaznas sandlis;

Pridtk-ai l., Lgm;

Pridotk-liai l., Lgm, plg. pridtkas pridtinis ems plotas;

Pogulink-a drv., k., Lgm, plg. le. pohulanka igertuvs, linksmybs;

Zapasn- pv., Pkr.

6. Pakruojo rajono vietovardiai chronologikai nra vienalyiai, skirtingus j sluoksnius lemia btent vard atsiradimo laikas. Vietos pavadinamos svokomis, kurios artimos ir svarbios mogui, su kuriomis jis kasdien susiduria, kai kurie vardai sietini su tam tikrais istoriniais vykiais ar laikotarpiais. Tokiu bdu pastebimas vietovardi nevienalaikikumas: vieni j yra labai seni, siekiantys kelet imt met, pvz., Pal up. : pal bala, pelk, raistas, plios uakusi eer vietoje didels pelks, tyrumai, Sst-dvaris dv. : sstas, dvras;

o kiti gerokai jaunesni, XIX-XX a. dariniai, pvz., Pvitinio gtas pst. : gtas;

Sbiras l. : Sbiras;

Tremtniai k.

: tremtinia.

Sutrumpinimai avd. asmenvardis l. laukas Lg Lygumai b. bala m. mikas Lnkv Linkuva db. duob plk. pelk Pkr Pakruojis R. Endzelyt. PAKRUOJO VIET VARDAI.

_ dbr. duburys pv. pieva P Pavitinys drv. dirva sdb. sodyba ml eimelis dv. dvaras stv. sietuva e. eeras up. up, upelis gr. griovys vnk. vienkiemis k. kaimas vt. vietov kl. kelias kln. kalnas krm. krmai LITERATRA 1. AMBRAZAS, S. Daiktavardi darybos raida. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 2000.

2. BALIKONIS, J. Rinktiniai ratai 1. Vilnius: Mokslas, 1978.

3. BILKIS, L. Lietuvi priesagins darybos helonimai, Vilnius (daktaro disertacija), 1998.

4. BGA, K. Rinktiniai ratai 3. Vilnius: Valstybin politins ir mokslins literatros leidykla, 1961.

5. ENDZELYT, R. Linkuvos parapijos vietovardiai (VDU magistro tezs). Kaunas, 1997.

6. GRINAVECKIEN, E. Mos upyno nekta. In Lietuvi kalbotyros klausimai, 1972. T. 13.

7. KARALINAS, S. Etnonimo Gudai kilm. Darbai ir dienos, 1999. 10 (19). P. 7-54.

8. KUZAVINIS, K.;

SAVUKYNAS, B. Lietuvi vard kilms odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994.

9. Lietuvi kalbos odynas 1-20. Vilnius, 1998.

10. Lietuvi pavardi odynas 1-2. Ats. red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985-1989.

11. Lietuvos TSR administracinio teritorinio suskirstymo inynas 2. Red. A. Vanagas, Vilnius: Mintis, 1976.

12. Lietuvos TSR upi ir eer vardynas. Red. GRINAVECKIEN, E. Vilnius: Valstybin politins ir mokslins literatros leidykla, 1963.

13. Lietuvos TSR M respublikinio emtvarkos projektavimo instituto vietovardi ir gamtos apsaugos bei kultros paminkl iniaratis. Kaunas, 1982.

14. MACIEJAUSKIEN,V. Lietuvi pavardi susidarymas. Vilnius: Mokslas, 1991.

15. MACIEJAUSKIEN, V. Dl lietuvi pavardi vertinimo darybos poiriu. Vilnius: Acta linguistica Lithuanica. 44. 2001.

16. MICKIEN, I. Teli rajono toponim daryba (daktaro disertacija). Kaunas, 2001.

17. RAZMUKAIT, M. Priesagins darybos Lietuvos TSR gyvenamj viet vardai i hidronim. In Lietuvi kalbotyros klausimai. 21, 1981.

18. RAZMUKAIT, M. Asmenvardiniai priesagins darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR moksl akademijos darbai. A serija 2(83), 1983.

19. RAZMUKAIT, M. Oikonim, atsiradusi i asmenvardi su patroniminmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. In Lietuvi kalbotyros klausimai. 32, 1993.

20. RAZMUKAIT, M. Priesaginiai oikonimai i asmenvardi ir apeliatyvini asmen pavadinim. In Lietuvi kalbotyros klausimai. 41, 1999.

21. RAZMUKAIT, M. Lietuvos sudurtini oikonim darybos bruoai. Vilnius: Acta linguistica Lithuanica.

46. 2002.

22. SKARDIUS, P. Rinktiniai ratai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1996.

23. VANAGAS, A. Dl upi vard Dunojus ir Dnepras kilms. In Lietuvi kalbotyros klausimai. 8. 1966.

24. VANAGAS, A. Lietuvos TSR hidronim daryba. Vilnius: Mintis, 1970.

25. VANAGAS, A. . Lietuvos TSR Moksl akademijos darbai. A serija. 3 (44), 1973.

26. VANAGAS,A. Lietuvi hidronim etimologinis odynas. Vilnius: Mokslas, 1981.

27. VANAGAS, A. Lietuvi hidronim semantika. In Lietuvi kalbotyros klausimai, T. 21, 1981.

28. VANAGAS, A. Ms vardai ir pavards. Vilnius: Mokslas, 1982.

29. VANAGAS, A. Lietuvos miest vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1996.

Renata Endzelyt Vytautas Magnus University, Lithuania TOPONYMS OF PAKRUOJIS DISTRICT Summary Regional analysis of Lithuania toponyms just begins. From this point are analysed only toponyms of Teliai district. The acticle deals about the proper names of Pakruojis district. The derivational analysis is the starting point in the description of toponyms and it has the purpose to determine how are composed place names of Pakruojis district and which way they are related with the appellatives. Derivation of proper names is close to I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ derivation of common words but also has specific streaks. According to this all proper names (place-names, hydronyms, helonyms, oronyms, hodonyms, drymonyms, agronyms) are divided into primary and secondary names, in other words the secondary names have any formal token of derivation and primary names do not have.

The usual mechanisms of derivation are observed (primary toponyms (29,8%), suffixsation (27,9%), compound toponyms (20,5%), composite toponyms (15,7%), preffixation (4,1%), affixation (2%). Most of place names are taken from antroponyms, geographical environment (hills, mounts, lowlands, valleys fields, graves), flora (trees, plants), fauna (wild and domestic animals, birds, fishes), corporal parts, particularities of the named object, exclusive tokens, names and surnames of owners, nationalities, mythic names and creatures.

KEY WORDS: regional analysis of toponyms, word formation, proper names and appellatives.

K. Garva. PERVALKO-AZIERKI LIETUVI NEKTOS.

_ Kazimieras Garva Lietuvi kalbos institutas, Lietuva El. patas: k.garsva@takas.lt PRVALKO-AZERK LIETUVI NEKTOS Diskutuojama dl besikeiiani fonetikos ir fonologijos element, bding ne visiems kalbins bendruomens nariams ar ne vis pastebim. Audiciniai ir instrumentiniai eksperimentai labiausiai ginytin fonologijos problem nepajg isprsti. Dl skirtingos fonetins ir fonologins reikms dvigarsi komponent priegaides galima interpretuoti kaip kirius, o ilgj balsi ir ie, uo priegaides - kaip tikrsias priegaides.

Prozodemos sutampa su ilgesniais negu viena fonema linijiniais elementais (skiemeniu, odiu, fraze, sakiniu) ir negali bti atskirai nuo j itartos. Kirio schemas, fonologikai skirianias ar padedanias skirti odius ar j formas, laikome kirio prozodemomis.

RAKTAODIAI: prozodija, fonemos, prozodemos, kirtis, priegaid ios nektos yra isimiusios Gud girioje tarp Drskinink ir Gadino, Kabli ir iino. plot eina Lietuvos Respublikos pietinio pasienio kaimai, kur daugiausia tebekalbama piet auktaii tarme, o didesn ploto dalis liko Baltarusijos Respublikoje ir yra smarkokai i seniau suslavinta. Yra dvi specifikesns io ploto ypatybs: 1) kaimai vienas nuo kito yra nutol, kiek izoliuoti ir j nekta neymiai gali skirtis;

2) is auktaii pakratys (kaip ir Kamoj-Letupio nekta) liko maiau itirtas.

vendubrs kaimas yra prie pat sienos, 6 km pietus nuo Druskinink (ileidus odyn, nekta geriau aprayta). Kitapus sienos, deiniajame Nemuno krante, yra Pervalkas, toliau Aiui (Go), Grndiiai, Parie (kur lietuvikai kalbani neliko). Azerk kaimas buvo km nuo Druskinink pietus, 11 km nuo vendbrs. rytus Brt apyl. Grig k. liko kelios lietuvikai kalbanios eimos, Jakbaviiuose, Kuliuiuose, Sviiuose, Saltje, Lniavoje (Gluniava) iki iol buvo miri eim, dvikalbi moni. 1989 m. iklus Pagarends kaim (plstas poligonas), 8 km iaur nuo sienos Lietuvos Respublikos pusje liko Mustekos kaimas (12 km pietus nuo Marcinkoni, 7 km rytus nuo Kab li.

Pasienyje senoji karta (ypa Anikuose, kl riuose ir kitur kalbjo lietuvikai ir gudikai (paprastai). Dl dvikalbysts nykstant lietuvi kalbos sistemai, atsirado dubletins formos (net to paties mogaus kalboje) ir kai kurios nekt konsonantizmo, leksikos, vokalizmo ir kitos ypatybs.

Prvalkas (sakoma Pevalkas) bei gretimi pietiniai kaimai anksiau priklaus Ratnyios parapijai. J nekta nuo kitapus sienos (Lietuvos Respublikos pusje) esani kaim nektos neturt i esms skirtis ir nesiskiria. Tam tikrus susidariusius skirtumus galjo slygoti kelios aplinkybs: labai spartus atskirto ploto slavinimas, didesn izoliacija, gal ir tam tikra lietuvi bendrins kalbos ir tarmi taka.

Apie 1847metus Prvalke, Aiuioj, Pareje, Saltje, Likiuose (ofic. Lichaiuose), Dubravoj, Marzose (Senovje), Bert valsiaus Padraviki kaime ir daug kur kitur kalbta lietuvikai. Gardino valsiuje tada priskaiiuota 1513 lietuvi (Grinblat 1959, 529). Po 75 met pietinio pakraio kaimai (iskyrus Prvalk, Azerkus) perjo prie paprastosios kalbos, nors dar galjo susinekti ir lietuvikai. 1959 m., iklus Azierk kaim, i 66 eim po kelias atsikl ir Prvalk, Pare, Aii, Drskininkus, Gadin (po 16 Grndiius ir ernch, plg. 1, 40). 1985 m. J. Jurikonis (ofic. Jurenko) Prvalke jau sak: ca its kalbs pas ms ni kas nekaLba. Pa prostu. itj kalb ni kur nena.

Pervalko atstov nektoje pastebtas greiiausiai naujas fakultatyvinis balsi e,, o dvibalsinimas, plg.: nie ne, diel dl, dukt / duktie dukt, tievas tvas, tievlei tveliai, neket nekti, m nie myn, nedelu ~ nedli (sl.) savait, matie maut, sutie siunt, ganavoja ~ ganiavja, nakvoja nakvoja, kaladavoja ~ kaldavojo (hib.

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ kaldojo, mu.nas mons. i ypatyb apima ir nesenus skolinius, plg. mozgi ~ mozgi (sl.).

Kiriuoti balsiai i, u daniausiai lieka trumpi, bet kartais fakultatyviai ilginami iki pusilgi: vadzna vadina, skasi, rag ~ regi matai, drskininkai Druskininkai, uv.s uvis, kau.nai kiauiniai, visi vis, san seni, sav save, atsguli, a ei, uv. uv, pirt.s pirtis.

Galiniame skiemenyje ilgieji balsiai i, u, e, a kartais trumpinami iki pusilgi. Ir kitose nektose paplits reikinys, kai (daniausiai) odio gale ie balsiai patrumpinami (plg.

rytiei kirstin priegaid), bet ia gali bti trumpinama labai rykiai: arkl.s arklys, dvideimt. dvideimt, gala. gelei, kapin. kapini, iems iems, mal.nu.

mlyni, kr.o ~kryio kryiaus.

Kiriuoti balsiai (), a galiniame, priepaskutiniame ir treiajame nuo galo skiemenyje gali bti trumpinami net iki trumpj: abu,rs apirs, aarlei eerliai, ara / ara eero, kmeni akmen, krtas kratas. Panaiai pasitaiko su dvigarsi tvirtagale priegaide: gari gerai.

Kaip ir kitur, retkariais ilaikomas balsis e, plg. jo jo (bet ukalb,s ukalbs, ravjau ravjau). Nekiriuotuose skiemenyse balsi kiekyb, matyt, nustoja bti skiriamuoju poymiu ir jos opozicija fakultatyviai gali bti neutralizuojama, plg. klausa, klauso, ntis nytys, grin ~ gryn plika, nuoga, bet ir ja. jo, ijo. ijo, trcu trei.

Azerkuose buvo pastebta, jog nekiriuotuose skiemenyse balsio e variantai e,, suplakami e (ekmonas 1973). Pervalke nekiriuotuose skiemenyse gali bti e, bet daniau : nemn,ko ~ Nemnykio Nemuno, gar.i gerai, naglima negalima, vandubrnai vendubrnai, katurazdims keturiasdeimt, sudrabj sudrebjo, vamu veimu (dvisk.), kaulavuogu kiauliauogi. Kiriuotuose skiemenyse balsis e danai platintas ne tik prie kietuosius priebalsius (dga dega, prjo perjo), bet ir prie minktuosius (klkis kelkis).

Priekirtinis ie gali bti ir redukuojamas, plg. lat.vikei / lit.vikei lietuvikai.

Retkariais itariami ir dvigubi priebalsiai, plg. iukoja.

Pervalke danai dzkuojama: pirciN pirtin, alcinis altinis, pasc pasiti, dzidzausas didiausias, sodzno sodino, c ia. Bet su priebalsiais t, d urayta ir iimi: baltinas, svetim / svecim, tikr, di'vas, dv / dzv.

Kartais prie i tariamas tarpinis priebalsis ir sunku nustatyti, kurio priebalsio atspalvio jame daugiau t ar c. ios ir kitos aukiau idstytos ypatybs stebtos tekstuose, Pervalke raytuose i 7 moni, todl negalima manyti, jog tai apsirikimas.

Pervalke kai kuriose pozicijose (kaip ir kitose apylinkse) priebalsiai kietinti taip pat nenuosekliai.

Pagal Azierk tekstus ten taip pat c prie ie, dz prie i, i ir ypa s prie ie kietinti maiau: ciek kiek (bet c esgei tiesiogiai, udzic e ~ udytie, atlgdzinja (bet dz gels didels, rdz s irdies), ais eisiu, givnsu gyvensiu. Kitose pozicijose (c prie i, ie, s prie e, ie) kietinti dsningai: c k tik, trac treti, sapcin septyni, pac, pai, sane senei (dar plg. azerkuosa Azierkuose). Priebalsiai r,, ir ten kietinti be iimi: tr,s trys, tr j, trij, nortau noriau, nmir, numir, rgit ~ regite matote;

d ^s deimts deimt, c eI itie, dgs. gal. tus its, pmu, apmu, papl, papl, a s eis, uometkas iuometukas;

aras eeras, aara eer, ne no neino, n', ini, ur iri (2, 402).

iuo poiriu visai kitokia buvo atsiklusij Naujuosius Giernykus (iutinas) kalba.

Jie buvo pradj nenuosekliai kietinti tik priebals r, dar maiau, plg.: nepr r, tur,, bet gribu, gr o, g'r'a, reik'a, imt, apu',. Su kietinamais s1, c, dz cituojamame tekste (2, 402 Neminint odio pasilskite pasiilskite, kur po priebalsio l kietina daugelis ryt ir piet auktaii, nekietinani s.

K. Garva. PERVALKO-AZIERKI LIETUVI NEKTOS.

_ 403) i viso nra pavyzdi: pasdc', ais', pasprausu, vaikioja, dzidzlis, dzidel paspirdzi,c ~ paspirdyti paramstyti, ueidzikit, ridziena, madzu, rdza ~ rodia irodo. Nekietinti ie priebalsiai ir odio gale (pr pririti ir panaiai).

a. Balsiai Pietini dzk nekt balsi sistema yra panai:

() () u i u i ( ) ( ) o (e) (e) a a Fonemos u, u,, a turi suprieakjusius variantus,,,, e (). Balsiai i, i po depalatalizuot priebalsi l, r,,, c,, dz, d turi variantus ,, ,, pvz.: va.l, varl, kaul kiaule, das ydas, pa.r d j, perydjo,,s oys,,s ys, d,rina dyrina, dz delis didelis, dz dzlis didiulis, rdz s irdis, al.c s altis, ar ari, ar. ari, ma mai, pac pati, gardz gardi, c ti. Balsis (Y) bna odio viduryje (kiriuotas ir nekiriuotas), galnje (udaroje daniau kiriuotas, atviroje daniau nekiriuotas tiek ilguosiuose, tiek trumpuosiuose balsiuose), vienskiemeniuose odiuose;

, galima sutapatinti su , ).

Po kietj (depalatalizuot) priebalsi l, r, s,,, c,, dz, m, v, b, p bna ilgasis ( ): lkc lkti, rkc rkti, skla skla, k kos, r.s ris, cess ~ tiess deins (rankos), sas (sl.) laikas, dzka (sl.) statinait, m,las mlas, mlaI iukls, vjas vjas, bkc bgti, ptnia (sl.) penktadienis.

Balsis bna ne tik lygiai tose paiose pozicijose kaip o, bet ir absoliutinje odio pradioje, plg. da da, dzos dios, glus kadagys, m / j m, rukas riukas, i,s eys ( ys?). Btent dl ios ypatybs balsius a, a,, (turint ir trumpj variant ) tenka jau laikyti fonemomis (e,, e,,, variantais po minktj, t.y. dar nesukietint priebalsi), o , (, ) lieka i, i variantais po sukietint priebalsi. Prie ( sukietjo 4 priebalsiais daugiau negu prie i, ( ) s, m, v, b, p (plg. bgo, bgo ir priebalsiu (d) maiau. Bet iaip afrikatos, dz, d bna tik skoliniuose ir garsaodiuose.

Daniausiai juose pasitaiko ir trumpasis (dar plg. krstrk / krsterk krestelk), savuose (lietuvikuose) odiuose aptinkamas paprastai tik labai ribotoje pozicijoje udaroje galnje:

vns. kilm. sasars ~ sesers (sesers?) sesers, dgs. vard. sasars ~ seseres (sesers?) seserys.

Prie bals e kietja maiausia priebalsi tik l, r, s,, (labai retai dar d, t, p, m, n 2):

gird,u, Girdei, pualas pueles, aars eerys, trYsa trise, aaras eeras.

Visose tarmse balsis e po priebalsio l ilieka skoliniuose (klabo,nas, klavas, lelija), garsaodiuose (leksi legsi), buvusiuose junginiuose ~lja~ gilas gilias, ala alia.

Kaip vakarinje paneviki tarms dalyje ir kai kur kitur, skolini balsis e apie Kabelius tariamas i (ia dl slavikos tarties): tilipnas telefonas, vitirnorus veterinaras. Kaip Uodegnuose, Zieteloje, Leipalingyje, emaii ir iauliki (3, 58), sakoma vandino, ~vandenio vandens ir taip pat akmini, akmen.

Balsiai,, nektose yra ne tokie tempti kaip bendrinje kalboje (atviresni), net iek tiek dvibalsinami (greiiausiai dl slavikos artikuliacijos takos): ragiejomies ~ regjoms matms, tievas tvas, ga,nie gan, buobos bobos, nuok ~ nog nuo, (v)uoukas oiukas. Po priebalsi r,, c, d, kurie prie, bna tik kieti, balsis negali suprieakti:

grovau grioviau, gas iogas, ack atstok, dzvau dioviau. Kaip visose Profesorius Zigmas Zinkeviius yra pastebjs, jog tai ne priebalsi kietinimas. Panai pavyzdi nurodme net BreslaujosApso, Uodegn ir kitose nektose (m,nasis mnesis), net paneviki tarmje (sma,geni,s smegenys ir panaiai).

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ auktaii tarmse periferinis trumpasis pasitaiko tik skoliniuose (armnika, kalai, knas (sl.) kiekvienas, Brnius, Kstas, Ln ), jaustukuose (t, velnp velniop), itiktukuose (lpc liopt).

Buvusius nosinius balsius, atitinka piet auktaii u,, i, (gr tas grtas, gruYno grino, nugzdino nugsdino, uuollis uollis, ventu, vent, ksc ksti, aplii, apiply), o dvigarsiai am, an, em, en ilieka: kaminis kamtinis nevalyvas mogus, sla.kscs slenkstis, tam. tempk, lanka lenkai.

Buvs trumpasis a pailgja iki ilgojo absoliutinje odio pradioje (aka, ket s ekets), a ir e odio viduryje: ba,sas, sta,na stena. Kaip ir kitose tarmse a, e neilgja odio gale, vienskiemeniuose odiuose, dviskiemense veiksmaodi bendratyse, j priedliuose, itiktukuose, priesagoje -elis, -, kreipini pirmajame skiemenyje ir panaiai:

pilk, pirk, kats kates, ks, ms ms, m s, lkc lakti, v veti, napsra ~ nepasirita nepaeina, ndav, nedav, dukrlai dukrelei, kjal. kojel (o prie i priesag trumpas), ssula ~sesule ir panaiai.

odio pradioje nektose dsningai pridedamas j prie ie, todl io dvigarsio variantas ie po minktj priebalsi (b, p, g, k, d, t, z, s, j, l, m, n) ir e 3 po sukietint priebalsi (r,,, c,, d) tariami lygiai tose paiose kiriuotose ir nekiriuotose pozicijose odio viduryje, gale, vienskiemeniuose odiuose: jiev, vagi, akie eikie, aki s. Senesn variant ie (kaip ir uo) fonema galima laikyti vien dl to, kad prie j eina dvigubai daugiau priebalsi (12) negu prie e (6), taigi ir odi yra daugiau.

odio pradioje v prie uo, u, o pridedamas kiek reiau negu j prie ie. Priebalsis v terpiamas dviej balsi sandroje tarp priedlio ir aknies, plg. usivuoga,vo, ~ usiuogvo usidirbo uogaudamas.

Nuo Punsko iki Kabeli, Azierk (ir toliau) odio gale po ie ir uo pridedamas j (): ji jie, c tie, piemu piemuo, vandu vanduo. Antriniai dvigarsiai susidaro numetus galns bals: rm rymojo, an anoji ir panaiai.

Pokirtiniai, priekirtiniai dvigarsiai ie (plg. gali,ncies (vendubr), audzi,cie (Azierkai)), uo kartais gali bti vienbalsinami: aikie / aika eik, aice (vendubr) / aice / aica eiti, ap (Kabeliai) / ap (Musteika) apie, bkc, bgti (vendubr), vokaai (Kabeliai) / vokeeI (Musteika) vokieiai;

grambli,s grambuolys, kamli,s kamuolys, ko\tolausa kuo toliausia, oboli,s obuolys, dar plg. lc ( lti?) lieti. Dvigarsi ie uo vienbalsinimas (kaip ir kit dvibalsi, plg. aik, / ak, eik), trump atitikmen neturjimas, galima komponent kaita, aiki ne vieno garso artikuliacija yra pakankami argumentai (atsveriantys kontrargumentus), kodl ryt ir piet auktaii ie, uo netikslinga laikyti savarankikomis fonemomis.

b. Priebalsiai nekt 32 priebalsi sistema yra tokia:

p p t t k k b b d d g g s s z z c dz d v v j l l r m m n n Literatroje antrasis e komponentas ymimas e, nors gal tiksliau bt ymti kaip ir kitose auktaii nektose.

K. Garva. PERVALKO-AZIERKI LIETUVI NEKTOS.

_ Piet auktaiiai t, d (ir tv dv) prie senovinius i, (i, ), i, ie veria c, dz (cv, dzv), o, d c, dz: o,c,s iotys, trupuc, truput, liekc ~ liekti lieka, ces ~ties dein (ranka), cviN.kc tvinkti;

laidzi,c ~ laidyti melti, juodz, tracudzien treidien, dzvi dvi;

dgs. vard. niekoco,s ~ niekoios geldos, jaucu jauiu, dzidzulis didiulis, dzo,vi,tas diovintas, sodzus sodius.

Kaip visose tarmse gars junginys ts skiemen sandroje ir dzk tariamas c: acis,sc atsissti, pac pats ir panaiai.

Afrikatos netariamos prie antrins kilms i, (~en, ): tisc ~ tsti vilkti, mati, met, raisti raiste (taigi dzkavimas yra senesnis u i,, i, ;

(3, 13140).

Siekiant ilaikyti viening paradigm vietoj c, dz vis dzkuojani tariami minktieji t, d ~ kamieno daiktavardi daugiskaitos kilmininke (bitu, bii), vienaskaitos ir daugiskaitos kilmininke (mado / madzo, medio, pavardu, / pavardzu, pavardi, btojo kartinio laiko veiksmaodi vienaskaitos 1 asmenyje (statu. staiau, vedu vediau), veikiamosios ries moterikosios gimins btojo laiko dalyvi vienaskaitos vardininke (matus maiusi, sam.dus samdiusi).

Visame dzkuojanij plote afrikatos, d ilieka dl asimiliacijos po priebalsi,, kai samplaikos c, dz tariamos, d: vaiko,I vaikiojo, brk ~ brkti auti, i inkla,lo, i tinklelio;

iduvi,s idivs, ivadinjo, ivedinjo. Veikia ir tolimoji asimiliacija: dras diras i diru, i Diri. Afrikatos, d gali bti itariamos ir skoliniuose (bania / banica banyia, pao, / paco peiaus), tikriniuose daiktavardiuose (Ratnia Ratnyia), i bendrins kalbos perimtuose odiuose (dzvirao, dviraio, au, ai).

P r i e b a l s i k i e t i n i m a s svarbiausia skiriamoji pietini dzk konsonantizmo ir apskritai tarms ypatyb.

Priebalsiai kietinami iose pozicijose (prie iuos balsius):

1) r,, (c, ), dz, d prie i, i,, e, e,,,,,, (visur) 2) s, z i, i, M, e, e (prie visus prieakins eils balsius) 3) l , e 4) p, b, m, n, v , kartais e 5) t, d, k, g , e (retai) Pateikiame pavyzdi i Pervalko: kurna ~krina krena, krslu / kreslu krsl (suol), aarei eerliai, abu,rs apirs, parja perjo, turjau turjau, tracu trei, raika / reika reikia, ragi / regi matai, grousmas griausmas,.lta ilta, a.

ei, kau.na kiauinio, plis plyys, na ne, pl pl, atadieni etadien, nenai neinai, u.rau ~iriau iriu, a,mas ems, amau emiau, audu. iaud, dam dame, gielau, gele, vauoji vaiuoji, krio kryio, nakca ~ nakia nakt, pau.ku peiuk, ma,dzs medis, ru,dzu, rdi, suodzu suodi, madzo medio, sodzaus sodiaus, kalosa kelios, palanuosa pelenuose, sapc(t)inis septynis, palanai pelenai, duob, duob, sudrabj(o) sudrebjo, mali.nu mlyni, brauktuv brauktuv, ravjau ravjau, bet rinko rinko, vainejo vainjo, kaledavo ~kaldavo kaldojo, pircis pirtis, pircin pirtin, tracu trei.

Piet auktaii ploto pietiniame pakratyje visose pozicijose nuosekliausiai kietinami pirmojo tipo priebalsiai r,,, danai ir c,, dz, d: ne tik a) prie prieakins eils balsius (tame tarpe einanius visus dvigarsius), b) suprieakjusius upakalins eils balsius, bet ir c) minktuosius priebalsius (3, 168169): apvarn,c ~ apvarinti aparti, rdz, ird, galanis geleinis, tureI turjo, nae ne, va ve, a / ei, bani,ln banytln, akcu, aki, niekocosa ~ niekoiose geldose, jaucas ~jauias jautis, girdiesu girdsiu, nakiec, ~ nektie nekti, vejoc vejoti.

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ LITERATRA , . . . . . . 11. , 1973, .

1.

40-72.

2. Lietuvi kalbos tarms. Chrestomatija. Vilnius, 1970.

3. ZINKEVIIUS, Z. Lietuvi dialektologija. Vilnius, 1966.

Kazimieras Garshva Institute of Lithuanian Language, Lithuania THE LITHUANIAN DIALECT OF PRIVALKI-OZIERKI Summary The Lithuanian dialect of Privalki-Ozierki exists in Bielorussia between Druskininkai and Grodno, Kabeliai and iuin. Ten wowels and 32 consonants are distinguished in the dialect.

The soft consonants t, d, c, dz before i-type wowels become c, dz. 19 consonants are hardened in three positions.

KEY WORDS: dialect, phonemes, variants of the phonemes, wowels, consonants G. Kaiukien. SODYB STATINI PAVADINIMAI...

Genovait Kaiukien iauli universitetas, Lietuva El. patas: geno@splius.lt SODYB STATINI PAVADINIMAI IAURS PANEVIKI TARMJE:

ANKETINIS TYRIMAS Sociolingvistinio pobdio straipsnyje, remiantis jaunosios tarms atstov kartos anket duomenimis, aptariami sodyb statini pavadinimai, vartojami vienoje i ryt auktaii iaurs panevik tarmje. Tyrinjimo pagrindu imama Lietuvi kalbos instituto parengta ir ileista kompaktins ploktels Lietuvi tarms. I dalis mediaga.

RAKTINIAI ODIAI: tarmin leksika, anketavimas, dialektologija.

vadins pastabos. Sociolingvistiniai tarmi tyrimai Lietuvoje dar tik randasi. Taiau vienoki ar kitoki ios srities pastebjim galima rasti beveik vis dialektolog darbuose, ypa jei juose bna aptariamos periferins ar lietuvik saleli tarms (2, 20-38). Daugelyje darb apsiribojama tik sociolingvistiniu tarms situacijos apibrimu, kai, remiantis vairiais kontaktais, bandomi aprayti tarmje egzistuojantys vairs kalbos reikiniai. Yra darb, kuriuose lietuvi tyrjai dialektologai pateikia duomen apie kai kuri tarmini ypatybi vartojim keliose kartose (10, 30-115;

11). I pastarj met sociolingvistini (ar pusiau sociolingvistini) tyrinjim galima paminti R. Urnits (16, 131-142) straipsn, kuriame, remiantis kod kaitos teorija, tiriama ir apraoma Jonikio nekta. Atskirai pamintini S. Tumno darbai (14, 238-242), kuriuose autorius bando isiaikinti ilals ir Skaudvils mokykl pradini klasi mokini ir mokytoj, kit dalyk mokytoj, mokini tv poir gimtj tarm ir jos vartojim. Gana isamius socialinius tarminio kalbjimo koreliatus, remdamasi Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto student ir Ukmergs rajono Lyduoki apylinks gyventoj atviro tipo anketomis, yra ityrusi D. Alikait (r.

D. Alikaits praneim, skaityt Lietuvi kalbos instituto tarptautinje konferencijoje Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos, Vilnius, 2004 m. rugsjo 20 21 d., ir jo pagrindu straipsni rinkiniui parengt straipsn Socialiniai tarminiai kalbjimo koreliatai (1).

Kelet sociolingvistiniais tyrimais pagrst straipsni yra paskelbusi L. Grumadien (4, 132-149;

5, 190-198), N. Tuomien (15, 196). Taiau tokio pobdio darb yra maa. Tai, anot D. Alikaits, rodyt, jog socialiniai koreliatai ar sociolingvistins kategorijos Lietuvoje nra laikomos svarbiomis dialekt analizei. Toks dialektologijos atskyrimas nuo sociolingvistikos iandieniniuose Vakar Europos kalbinink darbuose bt tiesiog nesivaizduojamas (17;

13).

Kompaktin ploktel Lietuvi tarms. I dalis (8), kurios pagrindas yra leidinys Lietuvi kalbos atlasas. Leksika(7), 2002 metais ileido Lietuvi kalbos instituto leidykla (sudarytojai: Daiva Atkoaityt, Asta Leskauskait, Danguol Mikulnien, Kazimieras Morknas, Edmundas Trumpa, Aloyzas Vidugiris). Jos turin sudaro daugiau kaip 120 pavadinim mogaus gyvenamosios aplinkos (kaimo bei sodybos) objektai. Vis objekt pavadinim paplitimas iliustruojamas emlapiuose, paaikinamas j aprauose.

Kompaktins plotels strukr sudaro: pratarm, tarms, turinys, rodykl, pagalba.

Pratarmje supaindinama su kompaktins ploktels sandara, akcentuojama tarmi ypatybi svarba kalbos mokslui. Skyrelyje Tarms gana isamiai, su garsiniais pavyzdiais, aptariamos tradicin ir naujoji tarmi klasifikacijos ir pabriama, jog kompaktinje ploktelje laikomasi naujosios tarmi klasifikacijos, kurios sudarytojai Aleksas Girdenis ir Zigmas Zinkeviius (3, 139 147), princip. Turinyje pateikiami grafiniai mogaus gyvenamosios aplinkos ir pastat vaizdai bei j pavadinimai. Visi statiniai suskirstomi dvi grupes: gyvenamosios vietos (kaimas, kiemas, bstas ir jo dalys: asla, stogas, priemen) ir kini pastat (kltis: priekltis, aruodas, ulos;

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ kluonas: grendymas, pelud, alin, jauja;

pirtis: krosnis, plautas, priepirtis;

tvartas, darin).

Kiekvien pavadinim iliustruoja paplitimo emlapis ir garsiniai vairi tarmi variantai.

Rodykl yra skirta abcliniam pavadinim svadui, paplitimui, linksniavimui, vartosenai (pateikiami sakiniai su odiu), etimologijai bei vaizdinei iliustracijai. Pagalbos skyrelyje galima rasti detal transkripcijos apra, sutranskribuotus statini pavadinimus, abclin vietovi santrump sra bei konsultacijas, k daryti, jei dl vienoki ar kitoki prieasi kompiuteris neatlieka kompaktinje ploktelje numatyt funkcij.

Sodyb statiniai ir j atitikmenys iaurs paneviki tarmje. iaurs panevikiai viena i ryt auktaii tarmi, i kit isiskiria iomis pagrindinmis ypatybmis: 1) visuotiniu kirio atitraukimu (kirtis gali bti atitraukiamas ne tik i trumpos ar ilgos cirkumfleksins, bet ir i aktins galns);

2) intensyvia odio galo redukcija (vietoj trumpj balsi ir ilgojo balsio vartojami murmamieji balsiai , , vietoj dvibalsi ai, au, ei ,,, odio galas trumpinamas net susidarant sunkiai itariamoms priebalsi samplaikoms);

3) trumpj balsi i, u, platinimu (nekiriuotame ir atitrauktin kirt turiniame skiemenyje j vietoje tariami,, );

4) nosini balsi, bei mirij dvigarsi am, an, em, en siaurinimu ir skirtingai nuo kit ryt auktaii vertimu, bei m, n, m, n;

5) nekiriuot balsi ir dvibalsi ie, uo neutralizacija (tam tikrose pozicijose vietoj vis neemutinio pakilimo prieakins eils balsi ir ie gali atsirasti /i, vietoj atitinkam upakalini ir uo - /u);

6) progresyvine priebalsi palatalizacija;

7) priebalsi (ypa l) depalatalizacija;

8) kai kuriomis morfologijos ar sintakss ypatybmis (triskaitos vartojimu, savita vietininko raika tarp + kilmininkas) ir kt..

iaurs paneviki tarmje vartojamiems 47 statini pavadinimams pagrsti kompaktinje ploktelje pateikiami 87 autentiki pavyzdiai i 16 iaurs paneviki tarms ploto viet:

Daujn (Dj), Gri (Gr), Joniklio (Jnk), Kriuk (Kri), Krinino (Kr), Lygum (Lg), Linkuvos (Lnkv), Pakruojo (Pkr), Pasvalio (Ps), Pavitinio (P), Rozalimo (Rz), Saloi (Sl), Smilgi (Sml), eduvos (d), Vak (Vk), eimelio (ml). alia sakini nurodoma pateikimo vieta ir altinis (apie tai isamiau r. (6, 107-115).

Anketavimo mediaga ir eiga. Turint prie akis tiksl isiaikinti, kaip dabartin jaunoji tarms atstov karta ino ir vartoja sodyb statini pavadinimus, viename i iaurs paneviki tarms punkt Vakuose (Vk) buvo atlikti 2 anketiniai tyrimai. Pirmojo i j tikslas buvo isiaikinti, ar sodyb statini pavadinimus, kompaktinje ploktelje pateikiamus kaip autentikus iaurs paneviki tarms variantus, atpasta jaunoji iaurs paneviki karta Vak vidurins mokyklos dvyliktokai. Tam tikslui mokiniams buvo pateikta kompaktins ploktels mediagos pagrindu sudaryta anketa Nr. 1, kur alia neutralaus statinio ar jo dalies apibrimo buvo pateikti keli jo pavadinim variantai (tarp j - ir iaurs paneviki), vartojami vairiose Lietuvos ploto vietose. Respondentams reikjo atrasti ir pabraukti, j nuomone, autentik iaurs paneviki tarms statinio pavadinimo variant.

SODYB STATINIAI (ANKETA Nr. 1) Koks Js tarmje vartojamas io statinio ar jo dalies tarmikas pavadinimas? Pabraukite j arba raykite.

Valstiei gyvenamoji ir darbo vieta : sodius, kaimas Aikt prie gyvenamojo namo (paprastai tarp gyvenamojo namo, klties ir tvarto): atlaimas, kiemas mogaus gyvenamasis namas, buvein: troba, gryia, namas, stuba, pirkia Gyvenamojo bsto plktas molio grendymas: asla, grendymas Virutin (dengiamoji) namo dalis, dangtis: stogas, dangtis, dokas G. Kaiukien. SODYB STATINI PAVADINIMAI...

Gyvenamojo namo dalis prie lauko dur: priemen, priesienis, prieangis, priegonkis.

Trobesys ar trobesio dalis grdams, drabuiams, msai, buities daiktams, kio padargams laikyti ar iaip kam pasidti;

miegoti: kltis, klt, svirnas, pkeris Vieta prie klties duris po nuleistu stogu arba prie klties pristatyta kamarait: prekltis, presvirnis, prgrindas Kltyje ar kur kitur nestor rst ar lent utvaras (kartais didel d) grdams pilti ar darovms laikyti: arodas, mega Klties lubos;

lubos ant prieklio;

vieta ant j, auktas: ulos, ulios, uls, ulai, lubos, uulaidinis Trobesys javams laikyti ir kulti: klonas, klojimas, juja, darin Plktin kluono asla: grndymas, laitas, asla, klojimas, padas Vieta kluono krate ar alia kluono pelams, grdams, iaudams ar ienui laikyti: pelud, peludnykas, pnia, arodas Kluono dalis, kur kraunami javai, ienas: alin, alid, galas, strkis, nampus, rinkis Krenama kluono dalis, kur diovinami linai arba javai;

pastatas linams diovinti ir minti:

juja, pakura, doba, reja, rija.

Namas ar namelis, skirtas maudytis: pirtis, peren, ban, lazn I akmen sukrautas ildomasis pirties ugniakuras: krsnis, krsn, krsnis, peius Platus pirties suolas, medins pakopos pirtyje: plautas, plautai, palos, laktos, lentnos, suolai, liptai, lva, ardai, grdos Pirties dalis nusirengti: prepirtis, priepirt, priemen, preangis, presienis, pravaras, namelis, nameliokas kinis trobesys gyvuliams ir paukiams laikyti: tvrtas, staldas, kt, ktis, gurbas, pnia, dangtis, namas, kginys kinis trobesys paarui, javams ir kt. laikyti: darin, stgin Antroji anketa (Nr.2) buvo skirta kompaktinje ploktelje pateikt statini ar j dali pavadinim, ufiksuot autentikuose to krato atstov tarminiuose pavyzdiuose, reikmei paaikinti. Norta suinoti, kokius statinius ar j dalis jaunoji iaurs paneviki karta dar ino ir kaip supranta bei moka paaikinti j leksin reikm.

IAURS PANEVIKI TARMS STATINI PAVADINIMAI (ANKETA NR.2) Paaikinkite iuos sodyb statini ar j dali pavadinimus. alia paraykite, ar Js juos vartojate.

Jei ne, paraykite, k Js vartojate.

Aruodas Jauja Pirtis Plautas/ plautai Kiemas Stogas Asla, laitas Priemen, priesienis Kltis, klt Priekltis, prieklt, prykltis Ulos, uls, uulaidinis I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ alin, prslas Krosnis, peius Priepirtis, priepirt, priemen, priemeniukas Pelud, pnia, pnis, peludnykas Darin, ieno darin, diendarin Gryia Sodius Klojimas Laitas, asla Kt, ktis Anketas (pirma - pirmj, po to, jas surinkus antrj) upild 11 jaunosios kartos vakiei (apie analogik respondent skaii r. ( 8, 1985-1989;

9, 97-120).

Anket duomen aptarimas. Perirjus anketas ir ianalizavus atsakymus, matyti, jog daugelio sodyb statini ar j dali pavadinim vakieiai mokiniai savo nekamojoje bei raomojoje kalboje nebevartoja, neino ir nemoka paaikinti ir i odi reikmi.

Pirmosios anketos atsakymai parod, kad i vis pateikt objekt pavadinim 100% pastami ir inomi sodyb yra kiemas ir pirtis. Visi kiti pavadinimai buvo inomi 928% respondent. Ypa maas atsakym procentas buvo t sodybos statini ar gyvenamosios aplinkos pavadinim, kuri jau tipikose kaimo ar miestelio sodybose nebra ir su kuriais tegalima susipainti arba skaitant literatr, arba etnografinse sodybose Rumikse bei Klebonikse.

Galimas daiktas, kad daugelis apklaustj vakiei niekada ir nesilank mintuose etnografiniuose buities muziejuose, nes pastaruoju metu domjimasis senja lietuvi buitimi kaip ir kultra - tiek mokytoj, tiek mokini tv bei pai mokini yra gerokai priblss.

I antrosios anketos rezultat matyti, kad n vienas apklaustasis jaunosios kartos iaurs panevikis vakietis neinojo statinio pavadinimo pelud. Tik 8% mokini paaikino odi jauja, ulos, alin, plautas reikmes. 23% mokini inojo ir mokjo paaikinti odi priepirtis, priekltis, asla, kluonas reikmes. 70-78% apklaustj buvo pastami statiniai kltis, priemen, kaimas. Visi apklaustieji jaunosios kartos atstovai dar ino ir vartoja iuos sodyb ar j aplinkos statini pavadinimus: gryia, stogas, peius, darin, kt ir jau mintus - pirtis ir kiemas.

Preliminarios tyrimo ivados. Remiantis preliminariais anketavimo duomenimis, galima daryti ias ivadas:

1) Kompaktins ploktels Lietuvi tarms. I dalis mediaga yra labai vertinga ir naudinga visiems lietuvi ir kit kalb tarmi leksikos tyrintojams, taiau gerai atspindi tik vyresniosios kartos (tarp j ir iaurs paneviki) tarmi atstov nekamosios kalbos leksin situacij.

2) Jaunosios iaurs paneviki kartos (bent jau Vak apylinks) atstov odynas yra gerokai skurdesnis u vyresniosios kartos nekamosios kalbos odyn. Daugelis jaun vakiei jau nebeino ir nebevartoja j aplinkoje nebepasitaikani statini ar j gyvenamosios aplinkos pavadinim, pateikt kompaktinje ploktelje Lietuvi tarms. I dalis.

3) Jaunoji iaurs paneviki karta (manyiau, kad ir visa jaunoji lietuvi karta) savo nekamojoje ir raomoje kalboje aktyviai vartoja madaug tredal kompaktinje ploktelje Lietuvi tarms. I dalis pateikiam sodyb statini ar j gyvenamosios aplinkos pavadinim.

pasyvj odyn ir umart pirmiausia traukiasi tie sodyb statini ir gyvenamosios aplinkos pavadinimai, kuri jau nebra tiek tarybiniais metais, tiek ir dabar statomose sodybose. Daugel i statini, kaip jau buvo minta, galima pamatyti tik liaudies buities muziejuose, bet ia jie vardijami ne tarmikai, o lietuvi bendrins kalbos odiais.

4) Jaunoji iaurs paneviki karta savo nekamojoje kalboje sodyb statiniams pavadinti palyginti reiau vartoja tarminius variantus. Mintus objektus jaunosios kartos atstovai vadina jiems geriau i literatros krini ir altini inomais lietuvi bendrins kalbos atitikmenimis.

G. Kaiukien. SODYB STATINI PAVADINIMAI...

LITERATRA 1. ALIKAIT, D. Socialiniai tarminio kalbjimo koreliatai. Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos. Vilnius: Lietuvi kalbos instituto leidykla, 2004 (spausdinama).

2. GARVA, K. Kalbins situacijos raika pakrai nektose. Kalb ryiai ir svokos. LKI. Vilnius,1989, p. 20 38.

3. GIRDENIS, A.;

ZINKEVIIUS, Z. Dl lietuvi kalbos tarmi klasifikacijos. Kalbotyra 14. Vilnius, 1966, p.

139-147.

4. GRUMADIEN, L. Sociolingvistinis vilniei lietuvi kalbos tyrimas: konsonantizmas ir akcentuacija.

Lietuvi kalbotyros klausimai 27. Vilnius: Lietuvi kalbos instituto leidykla, 1988, p.132-149.

5. GRUMADIEN, L. Sociolingvistinis dabartins nekamosios lietuvi kalbos tyrimo aspektas. Lietuvi kalbotyros klausimai 34. Vilnius: Lietuvi kalbos instituto leidykla., 1996, p. 190-198.

6. KAIUKIEN G. Sodyb statini pavadinimai iaurs paneviki tarmje (remiantis kompaktine ploktele Lietuvi tarms. I dalis). In Vrds un t ptanas aspekti 8. Liepja, 2004, p. 107-115.

7. Lietuvi kalbos atlasas. Leksika. Vilnius: Mokslas, 1977.

8. Lietuvi tarms. I dalis. (Kompaktin ploktel), 2002.

9. OBACZ,P. Classification of Polich Consonantal Phonemes on the Basis of a Subjective Similarity Test.

Speech Analysis and Synthesis 5. 1981, p. 97-120.

10. MAIULIEN, I. Centrins iaurs emaii tarms prozodija. Kalbotyra 45(1). Vilnius: Mokslas, 1996, p.

30-115.

11. MURINIEN, L. Akmens nektos fonologin sistema: vokalizmas ir prozodija. Dakt. dis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2000.

12. PETERS, R.W. Dimensions of Perception for Consonants. The J. of the Acoustical Soc. of America 35. 1963, p. 1985-1989.

13. SIMON, J.-P. Consience linguistique et identit dans la valle de la Claise (Touraine du Sud). Doc.: Universit F. Rabelais Tours.

14. TUMNAS, S. Mokytoj poirio tarmes sociolingvistin analiz. Pedagogika 69. VPU. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2003, p. 238-242.

15. TUOMIEN, N. Ramakoni nektos daiktavardio kaityba: sociolingvistinis tyrimas: Dakt. dis. LKI, VDU.

Vilnius.

16. URNIT, R. Kod kaita jonikiei nekamojoje kalboje. Kalbotyra 47(1). Vilnius: Mokslas. 1998, p.

131-142.

17. WALTER, H. Enqute phonologique et varits rgionales du Franais. Le Linguiste. P.U.F. Paris, 1982.

Genovaite Kachiushkiene Shiauliai University, Lithuania MANS ENVIRONMENT AND NAMES OF BUILDINGS IN THE DIALECT OF THE NORTHERN REGION OF PANEVEZYS (LITHUANIA): QUESTIONNAIRE RESEARCH Summary It presents some objects related to the dwelling-place or farmstead. The vocabulary for their designation comprises over 120 words. In the article is analyses 47 mans environment and names of buildings in the dialect of the Northern Region of Paneveys in the speech cadence generation. As some farmstead buildings have stopped existing and also because of the influence of the standard language, substandard names of farmstead buildings are becoming rare in (or even disappear from) the speech.

KEY WORDS: dialect lexicology, questionnaire research, dialectology.

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ Lidija Kauknien Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva El. patas: linux@xxx.lt DABARTINS LIETUVI BENDRINS KALBOS ILGJ BALSI TRUKM Straipsnyje analizuojama dabartins lietuvi bendrins kalbos triskiemeni odi kiriuot ir nekiriuot ilgj balsi trukm.

RAKTINIAI ODIAI: ilgieji balsiai, trukm, kiekyb, kiekybin redukcija.

Daugelio kalb eksperimentiniai trukms tyrimai rodo, kad ilgieji balsiai yra vidutinikai du kartus ilgesni u trumpuosius (26, 42;

20, 51;

25, 68;

10, 36;

11, 70;

5, 22). Lietuvi kalbos tarmi ilgj ir trumpj balsi trukms skirtumai pastebti jau pirmuosiuose eksperimentins fonetikos darbuose (17;

4).

Lietuvi kalbos balsi trukm tyrinta daugiausiai. Kad kiriuoti ilgieji balsiai ilgesni u atitinkamus trumpuosius, jau seniai inoma ir tuo neabejojama (r. 23, 207-217;

18, 14-32;

3, 7-25;

15, 27-28, 30). V. Vaitkeviits (24, 207-217) eksperimentai parod, kad balsi ilgumas priklauso nuo kirio ir priegaids: kiriuoti balsiai ilgesni u nekiriuotus, tvirtapradiai trumpesni u tvirtagalius. I jos tyrim matyti, kad ilgieji balsiai 1,5-2 kartus ilgesni u trumpuosius. B.

Sveceviius (18, 17) nustat, kad ilgieji kiriuoti balsiai es 2,1-2,5 karto ilgesni u trumpuosius. A.

Pakerys (14, 103) imatavo ir statistikai vertino ilgj ir trumpj balsi trukms santykius. Jo duomenys parod, kad tvirtapradiai balsiai vidutinikai 1,7 karto, tvirtagaliai daugiau negu 2 kartus ilgesni u atitinkamus kiriuotus trumpuosius. Pasak A. Pakerio (14, 94), lietuvi kalbai nebdinga priekirtini kamieno balsi kiekybs redukcija, taiau pastebi, kad kitose pozicijose gali bti rykesni kiekybins redukcijos poymi. Apskritai kirio vietos taka lietuvi kalbos balsi trukmei beveik netirta, o analizuojant kiriuot ir nekiriuot balsi kiekybs skirtumus, paprastai remtasi tik viena kuria nors nekiriuota pozicija. Tik V. Vaitkeviit usimena (23, 207), kad nekiriuotas balsis ess tuo trumpesnis, kuo toliau eina nuo kiriuoto skiemens. J. Urbeliens (22, 461) manymu, lietuvi kalbos ilgieji pokirtiniai balsiai es net 50 % trumpesni u atitinkamus kiriuotus. L. Anusien (1, 19), tyrusi nekiriuotus lietuvi kalbos riliosios kalbos balsius, teig, kad trumpieji pokirtiniai redukuojami 10 %, priekirtiniai 20 %;

labiausiai trumpja ilgieji balsiai:

pirmieji priekirtiniai 50 %, antrieji 40 %, o antrieji pokirtiniai - 40%. Taiau n viename mintame darbe, iskyrus A. Pakerio, eksperimentiniai kiekybs duomenys nra vertinti statistikai.

Kaip matyti, vairi autori tyrim duomenys nra vienodi. Skirtingus rezultatus galjo lemti daug vairi prieasi: diktoriaus tarmin priklausomyb, tyrimo metodikos, mediagos parinkimas ir pan. (24, 19-25).

io straipsnio tikslas isiaikinti, koki k i e k y b i n redukcij patiria dabartins lietuvi bendrins kalbos nekiriuoti ilgieji balsiai, nustatyti kiriuot ir nekiriuot balsi trukms santykius.

Analizei pasirinkti lietuvi bendrins kalbos triskiemeniai odiai1. Kiriuot balsi trukms vidurkiai skaiiuoti i triskiemeni odi pirmojo skiemens.

Nekiriuot balsi trukms reikmms gauti pasirinkti odiai, kad tiriamieji balsiai pirmajame ir antrajame priekirtiniame bei pirmajame ir antrajame pokirtiniame skiemenyje.

Lietuvi kalbos odius su tiriamaisiais balsiais skait aktoriai Evaldas Leskauskas (g.

1976), gims ir gyvens Kaune;

Dainius Svobonas (g. 1968), gims Vilniuje, ten moksis, Eksperimentiniais tyrimais rodyta, kad riliuose lietuvi bendrins kalbos tekstuose triskiemeniai odiai (tiesa, ne lingvistiniai, o fonologiniai) vartojami daniausiai (7, 36-48).


L. Kauknien. DABARTINS LIETUVI BENDRINS KALBOS...

dvideimt vieneri persikls Kaun ir ia gyvens jau trylika met. Abu aktoriai dirba Akademiniame Kauno dramos teatre, kalba standartine lietuvi bendrine kalba. odiai aktoriams buvo pateikti sumaiyti atsitiktine tvarka. Kiekvienas j kartotas penkis kartus. Aktoriai turjo skaityti prastu nekamosios kalbos tempu, ir kiek galima, neutralesne intonacija, tarp odi darydami nedideles pauzes.

Tiriamj balsi vidutin trukm matuota programa PRAAT 4.0.11. Matavim rezultatai apdoroti matematins statistikos metodais. Rezultat reikmingumas tikrintas Studento kriterijumi. Statistin analiz atlikta A. Girdenio sukurta programa STUDENT (programavimo kalba TURBO-PASCAL, v. 7.0).

Rezultatai pateikti lentelse, taip pat pavaizduoti grafikai.

1 lentel Kiriuot ir nekiriuot ilgj balsi trukm Pozicija Balsiai Kiriuoti 2 priekirtiniai 1 priekirtiniai 1 pokirtiniai 2 pokirtiniai [i'] 185 20 93 23 107 19 92 15 119 [e] 243 28 100 15 107 23 143 31 154 [] 235 21 111 26 122 26 155 34 146 [] 250 31 101 16 111 11 133 38 150 [o] 205 21 95 16 101 25 108 32 110 [u] 193 47 94 8 108 24 131 21 121 Pagal gautus duomenis nubraiytas grafikas (r. 1 pav.), i kurio matyti, kad ilgieji nekiriuoti balsiai labai trumpja.

I kiriuot ilgj balsi isiskiria [], [e], [ ]: j kiekyb didiausia (atitinkamai x = ms, 243 ms ir 235 ms). Kiriuot balsi [] ir [e] trukm labai maai tesiskiria. Kiriuot ir nekiriuot balsi trukms skirtumai statistikai reikmingi. Statistin patikimum aikiai parod ir visikai nesusikertantys pasikliaujamieji intervalai bei apskaiiuotos Studento kriterijaus reikms, visais atvejais ymiai didesns u kritines (P 0,001).

[a, ] [e, ] [, ] [o, ] [u, ] Balsi trukm (ms) [i, ] [e, ] [a, ] [, ] 130 [, ] [u, ] [i, ] 110 [o, ] [o, ] [e, ] 90 [i, ] ] [u, ] [a, 2 priekirtinis 1 priekirtinis kiriuotas 1 pokirtinis 2 pokirtinis 1 pav. Kiriuot ir nekiriuot ilgj balsi trukm I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ 2 lentel Lietuvi kiriuot ir nekiriuot ilgj balsi kiekybs santykiai 2 1 Pr : K 1 Pk : K 2 Pk : K Pozicija Pr : K Balsiai [i] : [] 1 : 1,9 1 : 1,7 1:2 1 : 1, [e] : [] 1 : 2,4 1 : 2,2 1 : 1,6 1 : 1, [] : [,] 1 : 2,1 1 : 1,9 1 : 1,5 1 : 1, [] : [] 1 : 2,4 1 : 2,2 1 : 1,8 1 : 1, [o] : [] 1 : 2,1 1:2 1 : 1,9 1 : 1, [u] : [] 1:2 1 : 1,7 1 : 1,4 1 : 1, Vidutins reikms 1 : 2,2 1 : 2,1 1 : 1,7 1 : 1, Matome, kad prieingai negu buvo teigta iki iol, nekiriuot ilgj variant kiekybin redukcija d i d e l. Laik, per kur itariami nekiriuoti variantai, prilyginus vienetui, apskaiiuotos santykins trukms reikms3. Labiausiai redukuojami priekirtini skiemen balsiai (r. 2 lent.).

iose pozicijose nekiriuoti variantai apie 2-2,4 karto trumpesni u atitinkamus kiriuotus.

Labiausiai sutrumpja antrieji priekirtiniai [a], [e]. Su kiriuotais ilgaisiais jie santykiauja madaug taip: [] : [] 4 = 1 : 2,4 (trukms skirtumas net 149 ms);

[e] : [] = 1 : 2,4 (skirtumas 143 ms). Labai smarkiai sutrumpj ir kalbamieji pirmieji priekirtiniai balsiai, j santykis su kiriuotu yra: [] : [] = 1 : 2,2 (skirtumas 139 ms) ir [e] : [] = 1 : 2,2 (skirtumas 136 ms).

Auktutiniai [i], [u] ir vidutiniai [], [o] nekiriuotose pozicijose trumpja kiek maiau: 1,7- kartus.

3 lentel Lietuvi kalbos ilgj balsi trumpjimas (%) 2 1 1 2 Vidutinikai Pozicija priekirtinis priekirti- pokirtinis pokirtinis Balsiai nis [i] 50 43 51 36 [e] 59 56 42 37 [] 53 49 35 38 [] 60 56 47 40 [o] 54 51 48 47 [u] 52 45 33 38 Vidutinikai 55 50 42 Pokirtinse pozicijose kiekybin redukcija kiek maesn: balsiai trumpja 1,4-2 kartus. I kiekybs santyki matyti, kad kirio taka d i d e s n upakaliniams balsiams. Be to, pirmieji priekirtiniai trumpesni u pirmuosius pokirtinius, o antrieji priekirtiniai u antruosius Lentelje naudojami simboliai reikia: K - kiriuota pozicija;

1 Pr - pirmasis priekirtinis variantas, 2 Pr - antrasis priekirtinis variantas 1 Pk - pirmasis pokirtinis variantas, 2 Pk -antrasis pokirtinis variantas.

Kai kuriuose darbuose teigiama, kad lingvistine prasme korektikesni yra santykiniai duomenys, nes apdorojus mediag statistikai ir ivedus duomen vidurkius, i dalies ar visikai itirpsta nukrypimai nuo bendros tendencijos (r. [Vaitkeviit, 1995, 24] ir ten min. lit.]).

Statmenas brknelis vir ilgojo balsio rodo tik jo kirt (neatsivelgiant priegaid). Paraym [] reikia skaityti:

kiriuotas ilgasis balsis.

L. Kauknien. DABARTINS LIETUVI BENDRINS KALBOS...

pokirtinius. Apskaiiavus bendrj vidurk gauta, kad antrieji priekirtiniai balsiai vidutinikai sutrumpja 2, 2 karto (arba 55%, r. 3 lent.), pirmieji priekirtiniai 2,1 karto (arba 50%), pirmieji pokirtiniai 1,7 karto (arba 42%) ir antrieji pokirtiniai 1,6 karto (arba 39%). Ilgieji balsiai pokirtinse pozicijose virsta p u s i l g i a i s, o priekirtinse net dar t r u m p e s n i a i s garsais.

Balsi trukm ne visose pozicijose vienodai ryki: pokirtiniuose skiemenyse, ilaikaniuose skiemens centro kiekyb, ji rykesn, priekirtiniuose skiemenyse, matyt, labiau linkusiuose trumpti, blankesn. Apskritai ilgj balsi trukm kiriuotoje pozicijoje y m i a i r y k e s n negu nekiriuotoje.

Pagal savaimin trukm kiriuoti ilgieji balsiai isidsto tokia tvarka5: [] [e] [] [o] [u] [i] (atitinkamai: 250 ms 243 ms 235 ms 205 ms 193 ms 185 ms). i balsi eil rodo, kad balsi trukms santykiai atitinka bendr taisykl: emutinio pakilimo balsiai ilgiausi, vidutinio pakilimo trumpesni, auktutinio pakilimo trumpiausi6. Daugelio kalb eksperimentiniai tyrimai yra parod, kad kiekvieno pakilimo garsui bdinga trukm, majanti didjant pakilimui (r. 12;

10;

15;

13;

19;

16). Taigi is prozodinis dsningumas yra universalija (r.

14, 43). Atsivelgus A. Pakerio (14, 46, in. 10) rekomendacij, kad lygintina tik skirtingo pakilimo balsi kiekyb, gaunamos tokios eils: kiriuot upakalini [] [o] [u] (atitinkamai: 250 ms 205 ms 193 ms), prieakini: [e] [] [i] (atitinkamai: 243 ms ms 185 ms). Artikuliacijos poiriu, gaunamos idealios eils: ilgiausi yra emutinio pakilimo, trumpiausi auktutiniai kiriuoti balsiai. Toks lyginimas, A. Pakerio nuomone (14, 46, in. 10), metodikesnis, nes lyginami tos paios pozicijos balsiai, t. y. vartojami po vienodo minktumo priebalsi.

Nekiriuoti ilgieji balsiai pagal savo trukm isidsto kiek kitaip. Antruosius priekirtinius pagal savaimin trukm galima surayti tokia tvarka: [] [] [e,] [o] [u] [i] (atitinkamai: 111 ms 101 ms 100 ms 95 ms 94 ms 93 ms), arba upakaliniai [] [o] [u,], prieakiniai [] [e] [i]9. Pirmieji priekirtiniai isidsto taip: [] [] [u] [e] [i] [o] (atitinkamai: 122 ms 111 ms 108 ms 107 ms 107 ms 101 ms), arba upakaliniai [a,] [u,] [o,], prieakiniai [,] [e,] [i,]10.

A. Pakerio (14, 45, 1 lent.) nustatyti priekirtini ilgj balsi pasikliaujamieji intervalai taip pat beveik sutampa, o trukms vidurkiai gana panas, upakalini [] ir [o] vidurkiai nedaug tesiskiria, o [u] truput trumpesnis (skaiiuota dviskiemeni balsi trukm).

Balsiai irikiuoti nuo turinio didiausi trukm.

Ir kit tyrim rezultatai rodo (r. 23, 216-217;

14, 43-48;

1, 5-13) panaias balsi trukms tendencijas: emutiniai balsiai ilgiausi, vidutiniai trumpesni, auktutiniai trumpiausi.

Plg. kiriuot balsi pasikliaujamuosius intervalus: upakalini [] 230 270 ms, [o] 192 217 ms, [u] 163 224 ms;

prieakini [e] 225 261 ms, [] 223 247 ms, [i] 171 200 ms. Matyti, kad upakalini [a] ir [o] pasikliaujamieji intervalai nutol, o [o] ir [u] susikerta. Prieakini [e] ir [] pasikliaujamieji intervalai persidengia, o [i] gerokai nutols ir nuo vieno balsio, ir nuo kito. Vadinasi, manytina, tikrai patikimi esti tik emutini ir tos paios eils auktutini balsi trukms skirtumai.

Simbolis ymi labai ma arba i viso neesant savaimins trukms skirtum. Pirmasis eilse raomas ilgesnis balsis. Jei trukm tokia pat, atsivelgiama kokyb: pirmasis raomas tas, kuris pagal pakilimo ry turt bti ilgesnis.

Plg. antrj priekirtini pasikliaujamuosius intervalus: upakalini balsi [a] 94 107 ms, [o] 87 ms, [u] 90 97 ms. Prieakini: [] 101 120 ms, [e] 96 102 ms, [i] 82 105 ms. I upakalini balsi pasikliaujamj interval matyti, kad [] ir [o] intervalai susikerta, o [o] ir [u] lieiasi. Prieakini [] ir [e] vos lieiasi, o [e] ir [i] persidengia.

Pirmj priekirtini pasikliaujamieji intervalai tokie: upakalini balsi [] 99 102 ms, [u] 96 120 ms, [o] 90 112 ms. Prieakini [] 112 134 ms, [e] 94 120 ms, [i] 98 116 ms. Ir upakalini, ir prieakini balsi pasikliaujamieji intervalai daugiau ar maiau lieiasi arba net kertasi. Taigi kalbamj balsi trukms skirtumai pagal pakilim nra dideli ir reikmingi, nes skirtingos kokybs balsi pasikliaujamieji intervalai susikerta.

I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ Pirmj pokirtini eil tokia: [] [e] [] [u] [o] [i] (155 ms 143 ms 133 ms 131 ms 108 ms 92 ms), upakaliniai [] [u] [o] ir prieakiniai [] [e] [i]11.

Antrieji pokirtiniai isirikiuoja taip: [e] [] [] [u] [i] [o] (154 ms 150 ms 146 ms 121 ms 119 ms 110 ms), upakaliniai: [] [u] [o], prieakiniai: [e] [] [i]12. Beveik visose pozicijose balsis [,] ilaiko viet eilse jis yra ilgiausias, taiau kiti balsiai bendrose eilse keiia savo vietas. Atskirai irikiavus eilmis upakalinius ir prieakinius balsius, matyti, kad nekiriuot ilgj balsi eils beveik atitinka universalj balsi trukms ir pakilimo ry, taiau nekiriuot skirtingos kokybs balsi trukms skirtumai itin mai (ypa priekirtini balsi), todl vargu ar metodika juos bandyti surikiuoti vien eil. Veikiausiai kirtis irykina savaiminius prozodinius balsi poymius, bent jau trukm. Kita vertus, kaip teigia A. Pakerys (14, 47), nekiriuot balsi trukms skirtumai maesni negu kiriuot, todl, matyt, jie labiau paeidiami.


Atliktas eksperimentas gal ir nra labai metodikas (kritik iuo klausimu r. 14, 94-95), nes balsi kiekyb matuota nevienodos garsins sandaros odiuose. Kaip inoma, balsi trukm priklauso nuo vairi veiksni: skiemens sandaros ir vietos odyje, aplinkini priebalsi kokybs, akcentins pozicijos ir t. t. (apie veiksni visum ir j tak lietuvi kalbos balsi kiekybei (r. 23, 207-208). juos neatsivelgus kartais galima gauti net labai prietaring duomen. Kita vertus, visikai ideali minimalij por, tiriant skirting pozicij balsi trukm, vargu ar galima rasti. Be to, juk labai vairuoja kiekvieno mogaus kalbjimo tempas, kitos individualios savybs. Manytina, kad is kiriuot ir nekiriuot balsi trukms lyginimas bent jau rodo pagrindines ilgj balsi kiekybins redukcijos tendencijas. Taiau jeigu atliktume spontanins nekamosios kalbos balsi trukms matavimus, matyt, trukm dar labiau vairuot, nes balsi poymius labai lemia ir kalbjimo tempas. Pavyzdiui, yra nustatyta, kad vokiei kalboje beveik nra jokio skirtumo tarp nekiriuot ilgj ir trumpj balsi (r. 21, 109). Greitoje kalboje garsai artikuliuojami labai neraikiai (2, 150 tt.;

6, 145), todl balsiai gali visikai supanati (plg. 9, 921). Taiau tai tik svarstymas, reikalaujantis rodymo.

Svarbesns ilgj balsi trukms tyrimo i v a d o s bt tokios.

1. Lietuvi bendrinje kalboje ilgieji balsiai kiekybikai r e d u k u o j a m i, skirtingos kokybs balsi kiekybin redukcija s k i r t i n g a.

2. Redukcija bdingesn emutiniams ir auktutiniams balsiams. Didiausi kiekybin redukcij patiria emutiniai [], [e]. Auktutiniai [i], [u,] ir vidutiniai [], [o] redukuojami kiek maiau.

3. Kiriuot balsi trukm susijusi su kokybe: kuo auktesnio pakilimo balsis, tuo jo trukm maesn. Nekiriuot ilgj balsi savaimins trukms eils nelabai atspindi j kokyb, nes skirtingos kokybs nekiriuot balsi trukms intervalai kertasi.

4. Kiriuot ilgj balsi trukms kontrastas didesnis, nekiriuotose pozicijose balsi kiekybs kontrastas maesnis.

5. Balsi kiekyb veikia kirtis ir pozicija odyje kirio atvilgiu: labiausiai trumpja ilgieji antrieji ir pirmieji priekirtiniai variantai, pokirtini alofon kiekybin redukcija maesn.

Upakalini pirmj pokirtini balsi pasikliaujamieji intervalai tokie: [] 116 149 ms, [u] 121 141 ms, [o] 92 123 ms. Prieakini: [] 141 169 ms, [e] 128 157 ms, [i] 85 99 ms. Balsi [] ir [u] trukms intervalai kertasi, o [o] vos lieiasi su [u], bet [o] nutols nuo []. Balsi [] ir [e] trukms intervalai lieiasi, taiau [i] intervalas smarkiai nutols ir nuo [], ir nuo [e].

Upakalini antrj pokirtini balsi pasikliaujamieji intervalai tokie: [] 138 162 ms, [u] 105 138 ms, [o] 103 116 ms. Prieakini: [e] 143 165 ms, [] 139 153 ms, [i] 113 125 ms. Balsi [] ir [u] pasikliaujamieji trukms intervalai vos lieiasi, o [u] susieina su [o] intervalu. Balsi [e] ir [,] trukms intervalai taip pat lieiasi, o [i] nutols ir nuo vieno, ir nuo kito balsio.

L. Kauknien. DABARTINS LIETUVI BENDRINS KALBOS...

6. Dideli kiriuot ir nekiriuot ilgj balsi trukms santykiai rodo, kad ilgieji balsiai pokirtinse pozicijose virsta pusilgiais, o priekirtinse net iek tiek trumpesniais negu pusilgiai balsiai garsais. Apskritai nekiriuoti ilgj balsini fonem alofonai gerokai trumpesni u kiriuotus ilguosius, bet ilgesni u nekiriuotus trumpuosius. Pusilgiai balsiai yra ilgj balsi alofonai, nes tarp j yra papildomosios distribucijos santykis: ilgieji balsiai vartojami kiriuotose, o pusilgiai nekiriuotose pozicijose.

LITERATRA 1. ANUSIEN, L. Kiriuot ilgj balsi trukm lietuvi bendrins kalbos frazse. Kalbotyra. T. 34 (1). Vilnius, 1983, p. 5-13.

2. , . . .. : - , 1981.

3. -, . . Kalbotyra. T. 15. Vilnius, 1967, p. 9-30.

4. EKBLOM, R. Quantitt und Intonation im zentralen Hochlitauischen. Uppsala: Lundequistska Bokhandeln, 1925.

5. , . . . .

, 1976.

6. -, . . : , , , , . . : , 2002.

7. KAROSIEN, V.;

GIRDENIS, A. Bendrins kalbos fonem danumai. Kalbotyra. T. 42 (1). Vilnius, 1993, p.

28-38.

8. KAUKNIEN, L., Lietuvi bendrins kalbos nekiriuot balsi kiekyb. Acta Linguistica Lithuanica T. 48.

Vilnius, 2003, p. 35-47.

9. LADEFOGED, P. [Rev.];

LIEBERMAN, P. Speech Physiology and Acoustic Phonetic, Language. Vol. 54 (4).

New York :Macmillan, 1977, p. 920-923.

10. LEHISTE, I. Suprasegmentals. Cambridge (Mass.). London: The M. I. T. Press, 1970.

11. LEHTONEN, J. Aspects of Quantity in Standard Finnish. Jyvskyl, 1970.

12. MALMBERG, B. Phonetics. New York: Dover Publications, 1963.

13. MOHR, B. Intrinsic variantions in the speech signal. Phonetika. Vol. 23. Nr. 2, 1971, p. 65-93.

14. PAKERYS, A. Lietuvi bendrins kalbos prozodija. Vilnius: Mokslas, 1982.

15. , .;

, .;

, . . Kalbos garsai ir intonacija. T. 4, 1970, p. 30-53.

16. ROSNER, B. S.;

PICKERING, J. B. Vowel Perception and Production.Oxford: Oxford University Press, 1994.

17. SCHMIDT-WARTENBERG, H. Zur Physiologie des litauischen. Akzents. Indogermanische Forschungen.

Bd. 7. 1897, p. 211-223.

18. , . . () : .

. . : , 1964.

19. , . . i i. : ,1912 [= 1983].

20. , . . . : - . . ., 1963.

21. , . . .

. , 1980.

22. , . . . . .

:, 1967.

23. VAITKEVIIT, V. Lietuvi kalbos balsi ir dvibalsi ilgumas, arba kiekyb. LKK. T. 3. 1960, p. 207-217.

24. VAITKEVIIT, V. Bendrins lietuvi kalbos priegaids. Vilnius: Enciklopedija, 1995.

25. WIIK, K. Finnish and English Vowels. Turku, 1968.

26. , . . . , 1962.

Lidija Kaukeniene Vilnius University Kaunas Faculty of Humanities, Lithuania THE DURATION OF LONG VOWELS IN STANDARD LITHUANIAN Summary I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ In this paper, using instrumental and statistic methods, the quantity of long vowels in Standard Lithuanian is being researched.

The results of the research show that the quantity of unstressed vowels in Lithuanian is not the same as the stressed ones. The findings show that the previous are reduced.

Among long vowels, the greatest quantitative reduction is undergone by the low [] and [e]. The high [i], [u] and the medium [], [o] are a bit less reduced.

The duration of stressed vowels is clearly related with their quality: the higher the rise, the shorter the duration.

The self-contained duration sequences of long unstressed vowels do scarcely reflect their quality since the duration intervals of unstressed vowels of different quality intersect.

The quantity of the vowels is determined both by stress and by their position in a word with respect to stress: long second and first pre-accented variants exhibit greatest shortening. In these positions, unstressed variants are about 2-2. times shorter than the corresponding stressed ones. It should be pointed out that the quantitative reduction of post accented allophones is less marked: the vowels get shorter 1.4-2 times.

Having calculated the average, it was found out that the second pre-accented long vowels get shortened for approximately 2.2 times (about 55%);

the first pre-accented long vowels for 2.1 times (about 50%);

the first post accented long vowels for 1.7 times (about 42%);

and the second post-accented long vowels for 1.6 times (about 39%).

High ratios between the durations of stressed and unstressed long vowels show that, in post-accented positions, long vowels acquire half-long quality, and, in pre-accented positions, they become a bit shorter than that. On the whole, unstressed allophones of long vowel phonemes are c o n s i d e r a b l y s h o r t e r than those of long stressed vowels but longer than the allophones of short stressed vowels. Half-long vowels are the allophones of long vowels since there is complimentary distribution between them: long vowels are realised in stressed positions and half-long vowels in the unstressed ones.

The analysis of vowels of Standard Lithuanian has revealed that p u r e long vowels are articulated solely in stressed syllables. Actually, in unstressed syllables, they are reduced to half-long tense vowels [i. ie. e. a. o. uo. u.].

KEY WORDS: long vowels, duration, quantity, quantitative reduction.

. . ...

_ , . : zana.lecickaja@vukhf.lt , , . , - - . , , , .

: , , - , - , .

.

. . : . , . , ( 3, 18).

, : .

, : ( ) .

, , . , , , , , .

: -, , ( ), -, , .

1. , , , , . . , , , , I. SISTEMINIAI LINGVISTINIAI TYRINJIMAI: TEORIJA IR PRAKTIKA _ . , , ( ) , , , , , .

, , , , . , , , , , , , , , ;

, ;

, , ;

, , , , , - : , , , .

, , .

- , , , , .

2. , . , . , . , , (1, 67). , , . . , , , , , , (1, 67).

, , , , , , , , , .

. , , (7). , , , , , . , , . (, ) , , .

, , , , , , , , - , , . , , , , . . ...

_ , ( ). . . . : , , , , , (5,114). . : (5, 59).

- . , , .

, :

: ;

: ) ( + );

) .

:

) , , ( );

) () ( ) : ( : ).

, - - ( + ).

3. . .

- , , : + + .

:

1) : ;

2) :

) - ( + );

) .

.

, , .

.

- , , : + + + .

:

1) : ;

2) :

) - : ( + ) + );



Pages:     | 1 | 2 || 4 | 5 |   ...   | 16 |
 
 >>  ()





 
<<     |    
2013 www.libed.ru - -

, .
, , , , 1-2 .